Žalesnis už žaliąją energiją: kokią įtaką gyventojams ir verslui daro energijos vartojimo efektyvumą skatinantys sprendimai

Žalesnis už žaliąją energiją: kokią įtaką gyventojams ir verslui daro energijos vartojimo...

Energija Lietuvoje tampa vis žalesnė: šalyje daugėja saulės, vėjo parkų, vis daugiau gyventojų ima naudoti atsinaujinančius šaltinius, patys tampa elektros gamintojais. Už žaliąją energiją dar žalesnis yra energetinis efektyvumas – gebėjimas sąmoningai vartoti, taupyti elektrą, siekti tvaresnio ryšio su gamta.

„Kiekvienas iš mūsų darome poveikį aplinkai, todėl svarbios tampa net tokios, iš pirmo žvilgsnio – smulkmenos, kaip nenaudojamos šviesos išjungimas, tik reikiamo vandens kiekio arbatinuke virimas, apšvietimo pakeitimas LED lemputėmis ir pan. Panašūs sprendimai ne tik draugiški gamtai – nustebsite, kiek jie padeda sutaupyti! O pradėjus nuo mažų pokyčių, tai ilgainiui tampa įpročiu ir pasiekiami rezultatai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo neįtikėtini. “ – sako ESO Paslaugų vystymo departamento vadovas Giedrius Kvedaravičius.

Pasak jo, energetinis efektyvumas ir kryptingas perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių vartojimo – du labai svarbūs ir vienas kitą papildantys veiksniai siekiant darnaus ryšio su aplinka.

„Galime didžiuotis, kad Lietuva intensyviai vysto atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir skatina smulkiąją ir decentralizuotą generaciją. Kas dar svarbiau, kad Lietuvoje be žalumo atsiranda ir klientų įtraukimo ir aktyvumo skatinimo siekis – ypač per gaminančių vartotojų ir nutolusių elektrinių schemas, rinkos liberalizavimą, iniciatyvas atverti duomenis“, – pasakoja G. Kvedaravičius.

ESO atstovas įsitikinęs – vartotojų įtraukimas į procesus duoda didžiulę naudą: aktyvūs vartotojai laikui bėgant patys ima gaminti energiją, elektrifikuojasi (ypač transporte ir šildyme), atsisako iškastinio kuro, o vėliau prisidedės prie visos elektros sistemos valdymo per sisteminių paslaugų teikimą. Kitaip tariant aktyvūs vartotojai taps bene svarbiausia elektros sistemos dalimi ir netgi atsiras galimybė už tai gauti papildomas pajamas.

Nors apie energetinį efektyvumą kalbama vis plačiau, neretai jis dar suprantamas kaip administracinis įsipareigojimas, o ne realus pridėtinę vertę kuriantis ir suburiantis tikslas. Pašnekovo nuomone, tokį požiūrį lemia du aspektai: visuomenės ir institucijų žinių trūkumas tvarumo temoje bei požiūris į energijos taupymą kaip kažko atsisakymą, o tai neretai žmonių pasąmonėje kelia neigiamas asociacijas.

Nepaisant to, per pastaruosius porą metų galima pastebėti ryškų proveržį – daugėja įmonių, kurios deklaruoja tikslą tapti klimatui neutraliomis, siekia prisidėti prie CO2 mažinimo, į tai įtraukia ir savo partnerius, tiekėjus. Matydami sektiną tvaresnio verslo pavyzdį prieš įsigydami konkretų produktą tai įvertina ir klienai – draugiškumo gamtai tema tampa vis aktualesnė.

„Energetinis efektyvumas ir tvarumas tampa ne tik madinga, tačiau ir sukuria realias finansines paskatas. Kelias link tvarumo prasideda nuo supratimo ir įsivertinimo. Tai galima padaryti tiesiog vis daugiau dėmesio atkreipiant į sunaudojamos energijos kiekį, kurį galima patogiai pamatyti ESO savitarnoje klientams patogiu formatu. O tada jau galima imtis veiksmų, pvz. ekspertų vertinimu pritaikius išmanius IT sprendinius, robotinių procesų automatizavimą ir pan. vien per metus galima sutaupyti iki 30% sąnaudų energetikos ištekliams. Vienas svarbiausių ESO uždavinių yra šviesti klientus, skatinti įsidiegti energetinio efektyvumo sprendimus bei padėti jiems didinti pačios organizacijos efektyvumą ir tvarumą“, – sako G. Kvedaravičius.

Svarbią reikšmę procesų valdyme užima ir inovacijų diegimas. Ir nors dalis naujovių neatneša konkretaus rezultato, jos tampa nepamainomu žinių šaltiniu vystant kitus projektus.

„Daugiau nei prieš trejus metus bandėme įgyvendinti virtualios elektrinės koncepciją Lietuvoje. Projektas nepasiekė savo tikslų, tačiau iš to gimė nutolusio gaminančio vartotojo idėja, kuomet vartotojai gali sau pasigaminti elektros energiją bent kur Lietuvoje ar įsigyti iš nutolusio parko. Žalios energijos šaltinį gali turėti net daugiabučių gyventojai“, – pasakoja pašnekovas.

Pasak jo, energija šiandien – nebeatsiejama gyvenimo dalis. Ir tik nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, kokią ją turėsime rytoj. Žalesni sprendimai, atsinaujinančių išteklių vartojimas, energinio efektyvumo siekimas, sąmoningas energijos taupymas – už visa tai padėkos ir planeta, ir piniginė.