Vilniaus eismo reguliavimas: nuo elektros kaštų mažinimo iki atvirų duomenų politikos

Vilniaus eismo reguliavimas: nuo elektros kaštų mažinimo iki atvirų duomenų politikos

Šviesoforų reguliavimas ir eismo valdymas sostinėje automatizuotas jau nuo 2008 m. Praėjus dešimtmečiui atliktas šios automatizuotos sistemos programinės bei techninės įrangos atnaujinimas padeda ne tik efektyviau valdyti eismą, bet ir taupyti energiją.


Eismo reguliavimas ir valdymas sostinėje yra kompleksinė sistema – jis vykdomas automatizuotai, remiantis realiais eismo srautais gatvėse. Diegdama ir atnaujindama šviesoforų reguliavimo bei eismo valdymo sistemą Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ siekė užtikrinti ne tik greitesnį, bet ir saugesnį, sklandesnį visų eismo dalyvių judėjimą miesto gatvėse.

Ankstesnė eismo valdymo įranga dėl didėjančių gedimų skaičiaus, technologinio atsilikimo tapo nepakankamai pažangi siekiant užtikrinti efektyvų didėjančių transporto srautų reguliavimą, be to, naudojo daug energijos. Vykdant atnaujinimą pernai buvo pakeisti prieš 10 m. įdiegti serveriai, duomenų masyvai, darbo kompiuteriai ir duomenų perdavimo tinklo įranga.

Nauja įranga trumpina kamščius

„Iki Eismo valdymo sistemos atnaujinimo techninės įrangos metinės elektros energijos sąnaudos buvo apie 90.000 kWh, o įdiegus naujos kartos įrangą metinės elektros energijos sąnaudos sumažėjo beveik du kartus – iki 50.000 kWh“, – sako Modesta Gusarovienė, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorė.

Įmonė, įdiegusi energijos vartojimo efektyvumą didinančius sprendimus, deklaravo elektros sutaupymą ir tapo ESO Pažangios energijos klubo nare.

Anot įmonės vadovės, svarbiausi pokyčiai po atnaujinimo – greitesnis šviesoforų reguliavimo ir eismo valdymo sistemos reagavimas į staigius srautų pokyčius, lankstesnis sistemos prisitaikymas prie transporto, dviratininkų ir pėsčiųjų eismo realiuoju laiku. Atnaujinus Vilniaus eismo valdymo sistemos centrinę įrangą į eismo srautų pasikeitimus gatvėse sureaguojama 3 kartus greičiau nei anksčiau.

„Efektyvesnis srautų reguliavimas naudingas vairuotojams ekonomiškai, nes, sutrumpėjus prastovų laikui, sumažėja ir degalų sąnaudos bei aplinkos tarša. Pavyzdžiui, baigus šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemos atnaujinimo darbus, priešpikinis srautų pralaidumas Vilniuje padidėjo 6%, rytinio piko pradžia tapo vėlesnė 11 min., o vidutinė piko trukmė sumažėjo 12 min.“, – apie pokyčius pasakoja M. Gusarovienė.

„Veža“ atviri duomenys

Anot jos, taip pat svarbu, kad atnaujinta šviesoforų reguliavimo ir eismo valdymo sistema yra lankstesnė siekiant efektyvinti atvirų duomenų naudojimą.

„Vilniaus miesto mobilumo valdymui reikalingi duomenys gaunami iš įvairių šaltinių. Jie ne tik atveriami visuomenei, tačiau kartu tai yra svarbi grandis įvairių sprendimų priėmimui mieste – infrastruktūrinių, technologinių, plėtros ir kitų, – pasakoja įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vadovė. – Pastaruosius keletą metų viešojo transporto, automobilių, pėsčiųjų, dviračių eismo organizavimui pasitelkiama vis daugiau duomenų, kurie padeda priimti sprendimus, padedančius miestui vystytis, kurti naujas ar tobulinti esamas paslaugas.“

Susisiekimo srityje naudojami duomenys gaunami ir atveriami naudojantis transporto srautų jutikliais, parkavimo automatais. Pavyzdžiui, mobiliosios programėlės „m.Ticket“, „Trafi“, „m.Parking“ suteikia galimybę analizuoti ir stebėti automobilių statymo tendencijas ir rodiklius, keleivių srautus, paslaugų kokybės rodiklius, o automatinė keleivių skaičiavimo įranga bei GPS įranga viešojo transporto priemonėse suteikia galimybę realiu laiku matyti ir kaupti istorinius duomenis apie keleivių srautus viešuoju transportu, autobusų ir troleibusų reguliarumą, punktualumą, tvarkaraščių ir maršrutų laikymąsi. Dviratininkų skaičiuoklės padeda nustatyti infrastruktūros pakankamumą, dviratininkų srautus.

Naudos pavyzdžiai

M. Gusarovienė akcentuoja, kad duomenų atvėrimas ir naudojimas turi realios įtakos kokybiškiems ir efektyviems sprendimams priimti.

„Pavyzdžiui, įvertinus duomenis apie transporto srautus kuriamos eismo valdymo programos, dėl kurių didėja pralaidumas bei kelionių greitis. Tai padeda sklandžiau ir saugiau organizuoti visą miesto eismą, mažinti taršą, triukšmo lygį ir skatinti alternatyvius keliavimo būdus, – teigia įmonės vadovė. – O atsižvelgus į realius srautus, keleivių skaičių planuojami keleiviams patogesni viešojo transporto maršrutų tvarkaraščiai, autobusų ir troleibusų talpos, transporto priemonių skaičius maršrutuose. Patys vilniečiai gali stebėti transporto priemonių judėjimą realiuoju laiku telefone, stotelių švieslentėse.“

Įvertinus duomenis apie mieste vykstančius pokyčius, eismo įvykius ar kitus trikdžius planuojami prioritetai ir sprendimai miesto infrastruktūros plėtrai ir gerinimui, o atveriant ir pateikiant eismo srautų duomenis „Waze“, Bendrajam pagalbos centrui (BPC), mobiliesiems operatoriams, efektyvinamas visuomenės informavimas realiu laiku.

„Vienas pavyzdžių, kaip naudojami eismo valdymo sistemos srautų duomenys, – vasarą, ruošiantis šiam rugsėjui, buvo vykdoma transporto srautų pokyčio 50-yje intensyviausių Vilniaus miesto sankryžų analizė, lyginti 2018 ir 2019 metai. Be to, atlikta ir išsami 2019 m. Vilniaus miesto transporto srautų duomenų analizė. Atsižvelgus į analizių rezultatus ir atliktus žaliųjų transporto koridorių patikrinimus pakoreguotas žaliųjų bangų veikimas svarbiausiose miesto arterinėse gatvėse“, – apie konkrečią naudą vilniečiams kalba įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktorė.

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ įdiegus šią sistemą sutaupytą energijos kiekį deklaravo ESO ir taip prisidėjo prie Lietuvos tikslo per laikotarpį nuo 2014 m. iki 2020 m. sutaupyti beveik 11,7 TWh energijos.

Straipsnis publikuotas „Verslo žinių“ portale vz.lt 2019 m. lapkričio 05 d.