Užsienio naujienų apžvalga: 2019 m. rugsėjis

Užsienio naujienų apžvalga: 2019 m. rugsėjis

Apžvelgiame 2019 m. rugsėjo mėn. užsienio žiniasklaidoje pasirodžiusias naujienas energetinio efektyvumo ir susijusiomis temomis.

  RUSIJA (KALININGRADAS)

Ties Kaliningradu atidaroma suskystintų gamtinių dujų gamykla. Teigiama, kad kompanija „Kriogaz-Kaliningrad“ gavo veiklai reikiamus leidimus. Pirmame baigtumo etape komplekso gamybiniai pajėgumai sieks 7 tonas suskystintų gamtinių dujų per valandą. Projekte numatytas maksimalus viso trim etapais vystomo komplekso gamybinis pajėgumas – 147 tūkst. tonų per metus. Dėl likusių dviejų komplekso etapų statybos numatoma spręsti kitąmet įvertinus pirmojo veiklo rezultatus. Plačiau apie tai galite skaityti čia (nuoroda)

  BALTARUSIJA

Gyventojai turės padengti ne mažiau 50 proc. pastatų energetinio efektyvumo didinimo (renovacijos) išlaidų per 10 metų. Tokį sprendimą savo nutarimu patvirtino Baltarusijos prezidentas. Nutarimu taip pat numatoma, kad energetinio efektyvumo skatinimo projektus galima iš dalies finansuoti gyventojų ir biudžeto lėšomis, taip pat pritraukiant ir kitų šaltinių pinigus, pavyzdžiui – tarptautinių finansinių organizacijų. Gyventojai savo dalį išlaidų turės padengti tik pabaigus projektą. Daugiau apie tai - čia (nuoroda)

Skelbiama, kad 2021 m. iki 50 proc. naujos statybos gyvenamųjų namų Baltarusijoje bus energetiškai efektyvūs. Tokie skaičiai numatyti Valstybės programoje. Skaičiuojama, kad gyvenamieji daugiabučiai namai yra vieni didžiausių energijos vartotojų šalyje. Apie tai rašo naujienų agentūra BELTA (nuoroda)

Energetinio efektyvumo didinimo bandomieji projektai bus įgyvendinami 248 baltarusių namuose Mogiliovo ir Gardino apskrityse. Šiluminės energijos mažinimo projektus finansuoja Pasaulio bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas bei Europos investicijų bankas, o Baltarusijos valdžios atstovai teigė besitikintys ir aktyvaus gyventojų dalyvavimo. Daugiau apie tai skaitykite čia (nuoroda)

Baltarusijos prezidento nutarimu priimtas naujas įsakas dėl atsinaujinančios energetikos politikos. Koreguojamos dabartinės kvotos, koeficientai, nustatytos naujos sąlygos įrangai. Teigiama, kad pagrindinėmis pokyčių priežastimis tapo modernėjančios pasaulinės technologijos ir numatomas Astravo atominės elektrinės eksploatacijos startas. Smulkiau apie tai – čia (nuoroda)

  VENGRIJA

Budapešto vandens tiekimo kompanija „Fovarosi Vizmuvek“ atidarė savo 220 kW galios saulės jėgainę 21-ajame miesto rajone. Skaičiuojama, kad miesto savivaldybė prie projekto prisidėjo apie 2,69 mln. eurų. Tikimąsi, kad investuotos lėšos atsipirks per 9-10 metų. Šiuo metu bendrovė stato dar du – 277 ir 490 kW galios – blokus.

Vengrijos prezidentas Janošas Aderis pažymėjo, kad siekdama 2015 m. Paryžiaus susitarimo tikslų, Vengrija gali išnaudoti tik dvi energijos rūšis – branduolinę ir saulės. 2030 metais daugiau nei 90 proc. elektros energijos, pagaminamos Vengrijoje, bus išgauta neišmetant anglies junginių. Jei Vengrija išlaikys saulės jėgainių įrengimo spartą, tai bendras tokių jėgainių šalyje pajėgumas išaugs nuo 700 MW pernai iki daugiau nei 3000 MW 2030 metais.

Vengrijos vyriausybė patvirtino autobusų veiklos strategiją: bus centralizuojami pirkimai ir palaikoma vietos autobusų gamyba. Detalus planas bus paskelbtas vėliau, bet jau aišku, kad visi įsigyjami autobusai turės būti aprūpinti „Euro 6“ taršumo standartą atitinkančiais varikliais arba elektriniai, o po 2022 m. šalies įstaigoms bus galima įsigyti tik elektrinius autobusus. Valstybė taip pat apmokės elektrinių autobusų vairuotojų kursus.

  JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė apie 500 milijonų svarų sterlingų (apie 581 mln. eurų) investicijas į „žaliąsias technologijas“. Iš jų net 400 mln. svarų (apie 465 mln. eurų) bus skirta greitos įkrovos infrastruktūros elektromobiliams vystymui. Vyriausybės planuose – iki 2040 metų visiškai eliminuoti automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimus. Daugiau apie tai skaitykite čia (nuoroda)

20 Jungtinės Karalystės universitetų sudarė 50 milijonų svarų sterlingų (apie 58 mln. eurų) vertės sandėrį su britų vėjo jėgainių parkais dėl energijos tiekimo. Tai yra pirmasis atvejis, kuomet viešųjų įstaigų grupė susivienijo švarios energijos įsigijimui. Numatoma sutarties trukmė – 10 metų. Universitetams energija bus tiekiama iš vėjo jėgainių parkų Škotijoje bei Velse. Sandėris plačiau aprašomas čia (nuoroda).

  PORTUGALIJA

Portugalija užima ketvirtą vietą Europos Sąjungoje pagal elektromobilių pardavimų apimtis. Šios industrijos pirkėjų pasirinkimui didelį poveikį turi skatinamųjų mokestinių lengvatų taikymas. Šalies vyriausybės tikslas – iki 2030-ųjų šalies keliuose palikti tik nulinės emisijos automobilius. Transformuojant susisiekimo sistemą, planuojama investuoti 900 milijonų eurų. Plačiau apie tai rašoma čia: (nuoroda)

  OMANO SULTONATAS

Išmaniųjų vandens ir šilumos skaitiklių kūrėja, Lietuvos bendrovė „Axioma Metering“ pasirašė sutartį su Omanu ir planuoja tolimesnę plėtrą. „Axioma Metering“ prisidės prie nacionalinės Omano vandens apskaitos technologinės reformos, kuri atgyvenusią technologiją keis daiktų interneto (IoT) sprendimais. Šio projekto metu seni skaitikliai Omane bus masiškai keičiami lietuviškais išmaniaisiais vandens skaitikliais „Qalcosonic W1“. Daugiau apie tai galite perskaityti čia (nuoroda)

  LENKIJA

Krynicos Ekonomikos forume apžvalgininkai pastebėjo didelį Lenkijos valstybės valdomų energetikos koncernų viešosios komunikacijos pokytį į draugiškesnę žaliajai energetikai. Taip pat Lenkijos valstybės valdomos energetikos įmonės forumo metu paskelbė apie keletą investicijų į atsinaujinančią energetiką. Bendrovės „PGE“ ir „KGHM“ paskelbė, kad 400 hektarų vario kasyklų teritorijose pastatys 200 MW galios saulės jėgaines. Įmonė „Tauron“ paskelbė apie 137 mln. eurų vertės sandorį išperkant „in.ventus“ įmonei priklausančias 180 MW galios vėjo jėgaines.

Lenkijos elektros energijos perdavimo operatoriaus PSE duomenimis, nuo šių metų sausio iki rugpjūčio Lenkija importavo 7095,4 GWh elektros energijos, tuo pačiu metu eksportuodama tik 763,3 GWh. Pernai tuo pačiu laikotarpiu šie rodikliai atitinkamai siekė 5812,3 GWh ir 1572,4 GWh. PSE duomenys rodo, kad elektros energijos iš Lenkijos pirkimas mažėja visomis kryptimis: iš Lietuvos sumažėjo nuo 481,1 GWh iki 243,2 GWh, iš Švedijos – nuo 248,8 GWh iki 162,3 GWh, iš Vokietijos – nuo 539,8 GWh iki 152,7 GWh. Instituto „WiseEuropa“ analitikas Aleksanderis Sniegockis pažymi, kad eksporto sumažėjimą daugiausiai lemia Lenkijos anglies elektrinių konkurencingumo sumažėjimas. „Kylant taršos leidimų kainoms, Lenkijos gamintojai tampa mažiau konkurencingi, o tai automatiškai priverčia energijos biržos pirkėjus pasirinkti kitus tiekėjus“, – pažymi analitikas.

Lenkijos elektros energijos perdavimo operatoriaus PSE duomenimis, šių metų rugsėjo 1 dieną visų Lenkijos jėgainių galia siekė 940,9 MW. Tai yra 156 proc. daugiau palyginus su 2018 m. ir 6,6 proc. daugiau nei 2019 m. rugpjūčio mėnesį.

„PKN Orlen“ koncernas plečia elektromobilių įkrovimo stočių tinklą Vokietijoje. Du spartūs 100 kW įkrovikliai jau veikia stotyse Berlyne, kiti du bus pristatyti artimiausiomis savaitėmis Hamburge ir Liubeke. Lenkijoje ir Čekijoje jau veikia 43 „PKN Orlen“ tinklui priklausančios spartaus elektromobilių įkrovimo stotelės. „PKN Orlen“ energetikos reikalų vykdantysis direktorius Jaroslawas Dybowskis teigė, kad Vokietija yra subrendusi rinka elektromobilumo kontekste, todėl šioje šalyje sukaupta patirtis bus vertinga vėlesniame elektromobilių infrastruktūros plėtros etape tiek Lenkijoje, tiek Čekijoje.

  RUMUNIJA

Rumunija – didžiausia gamtinių dujų gamintoja Rytų Europoje, kurios apimtys siekia apie 11 mln. kubinių metrų per metus. Visgi, dujų kainos Bukarešto biržoje yra dvigubai didesnės nei Vienos (Austrija) biržoje ir siekia beveik 23 eurus už energijos atitikmens MWh. Tai lėmė 2018 m. įvestos 14,5 Eur/MWh lubos vartotojų dujų kainoms. Šis sprendimas drastiškai pakėlė pramonei parduodamų dujų kainą. Daugiau apie tai skaitykite čia (nuoroda)

  BULGARIJA

Bulgarijos dujų operatorius pasirašė 1,1 mlrd. eurų vertės kontraktą su Saudo Arabijos įmone „Arkad Engineering“ dėl šalies dujų infrastruktūros plėtros, reikalingos dujų tranzitui iš „Turkish Stream“ dujotiekio. Projektas turėtų būti baigtas iki 2021 m. gegužės, jo metu planuojama nutiesti 474 km dujotiekio.

  ŠVEDIJA

Dienraščiai „Dagens Nyheter“ ir „Svenska Dagbladet“ rašo, kad 2020 m. Švedijos vyriausybė aplinkosaugos ir klimato kaitos projektams ketina skirti 2,9 mlrd. Švedijos kronų (274 mln. eurų). Daugiausiai pinigų teks „Klimatklivet“ („Klimato šuolis“) iniciatyvai, pagal kurią organizacijos ir įmonės gali gauti paramą investicijoms į elektromobilių įkrovimo stoteles, elektra varomus autobusus ir biodujų degalines. Iniciatyvai bus papildomai skirta 1,16 mlrd. kronų (109 mln. eurų), visas iniciatyvos biudžetas sieks 2 mlrd. kronų (189 mln. eurų). Vyriausybė ketina skirti papildomų lėšų pramonės sektoriams, kuriems pereinamuoju laikotarpiu ypač sunku mažinti emisijas, pavyzdžiui – plieno pramonei.

Tų pačių dienraščių puslapiuose aptariama, kad Švedijos vyriausybė planuoja remti klimato kaitai neutralią aviaciją ir pavedė Švedijos transporto agentūrai peržiūrėti pakilimo-nusileidimo mokesčius. Infrastruktūros ministras Karlas Tomas Enerothas pasakė, kad Švedija siekia būti pirmoji pasaulyje iškastinio kuro nenaudojanti valstybė, todėl mokesčiai priklausys nuo poveikio aplinkai, taip pat bus skatinamas biokuro naudojimas. Skirtingi mokesčiai jau dabar taikomi Stokholmo Arlandos ir Geteborgo Landvetterio oro uostuose, bet bus aiškinamasi dėl galimybės skirtingus mokesčius taikyti ir kituose oro uostuose. Agentūra išvadas turi pateikti iki 2020 m. kovo 31 d.

„Dagens Industri“ praneša, kad kompanija „Google“ investuoja į vėjo jėgaines Švedijos Ornskoldsvik ir Ragunda vietovėse. Jėgainių galia sieks 286 MW. Pasirašytos sutartys su „Stavro Vind AB“ ir „GE Renewable Energy/Infravia“ įmonėmis. Tai dalis 2 mlrd. JAV dolerių (apie 1,8 mlrd. eurų) siekiančių „Google“ investicijų į 18 naujų energetikos projektų visame pasaulyje.

Už informaciją dėkojame Lietuvos Respublikos ambasadoms Švedijos Karalystėje, Jungtinėje Karalystėje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje bei generaliniam konsulatui Kaliningrade.