Užsienio naujienų apžvalga: 2019 m. liepa

Užsienio naujienų apžvalga: 2019 m. liepa

Apžvelgiame 2019 m. liepos mėn. užsienio žiniasklaidoje pasirodžiusias naujienas energetinio efektyvumo ir susijusiomis temomis.

   ŠVEDIJA

Konsultacinės bendrovės „Rhodium Group“ ir teisinių paslaugų kompanijos „Baker McKenzie“ atlikta įmonių perėmimų studija rodo, kad pastaruosius kelerius metus Kinijos bendrovių investicijos į Švedijos įmones nuosekliai didėja, o ypač juos domina energetikos verslas. Švedijos įmonės dėmesio sulaukia, nes yra gerai valdomos, pasiruošusios plėstis užsienyje ir turi aukščiausio lygio kompetenciją. Kaip pavyzdys pateikiamas „North Pole“ projektas Piteo (Šiaurės Švedijoje), kuris ateityje bus didžiausias vėjo jėgainių sausumoje parkas pasaulyje, o Kinija tampa didžiausia šio projekto akcininke. Apie tai rašo laikraštis „Dagens Industri“.

---

Už Švedijos elektros tinklus atsakingos bendrovės „Svenska Kraftnät“ ataskaitoje, pateiktoje vyriausybei, tvirtinama, kad uždarius kelias atomines elektrines per kelerius metus Švedijos elektros deficitas piko valandomis žiemą išaugs dvigubai. Jau dabar Švedijos elektros energijos deficitas žiemą siekia apie 1 GWh. Apie tai taip pat rašo „Dagens Industri“.

---

Kompanija „Swedenergy“ pranešė, kad pirmąjį šių metų pusmetį vėjo jėgainės Švedijoje pagamino virš 10 TWh elektros energijos (Lietuvos metinis vartojimas siekia kiek daugiau nei 11 TWh). Jei ir toliau išliks tokia tendencija, šiemet bus pagamintas rekordinis kiekis – 20 TWh elektros energijos. Nors pasirodo pranešimų apie elektros energijos trūkumą kai kuriose šalies vietose, elektros energijos eksportas tai pat muša rekordus. Viena iš priežasčių – didelis eksportas į Suomiją, kur branduolinės energetikos plėtra nėra tokia greita. Pagrindiniai švediškos elektros pirkėjai yra Danija, Suomija, Vokietija, Lietuva ir Lenkija. Pirmąjį pusmetį Švedijos eksportas siekė 13,8 TWh – palyginimui, prieš metus jis buvo 10 TWh. Šią informaciją analizuoja dienraštis „Svenska Dagbladet“.

   BALTARUSIJA

Nuo liepos 1 d. Baltarusijoje įsigaliojo nauji elektros tarifai buitiniams vartotojams. Anksčiau galioję dviejų zonų tarifai buvo papildyti trečiąja – piko valandų (17-23 val.) – zona. Tuo siekiama skatinti vartotojus naudoti mažiau elektros energijos maksimalios apkrovos metu. Naujieji tarifai buitiniams vartotojams Baltarusijoje siekia 0,06 €/kWh nuo 6 iki 17 val., 0,15 €/kWh – nuo 17 iki 23 val. ir 0,05 €/kWh – nuo 23 iki 6 val. Plačiau apie pakeitimus rašoma čia (nuoroda).  

   LENKIJA

Lenkijos opozicinė politinė partija „Piliečių Platforma“ (PO) pristatė energetikos politikos programą. Programoje deklaruojama, kad PO politikai iki 2030 m. eliminuos anglį kaip kurą šilumos gamybai namų ūkiuose, o iki 2040 m. anglis bus nebenaudojama ir elektros energijos gamybai. Programoje taip pat teigiama, kad pusė Lenkijos elektrinių yra senesnės nei 35 metų. Apie 70 proc. anglimi kūrenamų elektrinių bus išjungtos dėl emisijų normų neatitikimo. PO partijos politikai žada specialų įstatymą, kuris paspartintų naujų investicijų į atsinaujinančių išteklių energetiką atsiradimą.

---

Tuo metu Lenkijos Vyriausybė pristatė saulės jėgainių subsidijavimo fiziniams asmenims programą „Mano elektra“. Iš viso numatyta apie 234 mln. € (1 mlrd. zlotų) programai, kurioje dalyvauti galės 2-10 kW galios saulės jėgaines norintys įsidiegti buitiniai vartotojai. Jiems bus kompensuojama iki 50 proc. diegimo ir montavimo išlaidų, tačiau šios negalės viršyti bendros maždaug 1172 € sumos. Apžvalgininkų skaičiavimais, daugeliu atveju subsidijos sieks maksimalią sumą, nes dažniausiai namų ūkiuose įrengiamos 4-6 kW galios jėgainės, kurių kaina siekia nuo maždaug 4,6 tūkst. iki 7 tūkst. €. Taip pat prognozuojama, kad finansavimas bus išnaudotas per mažiau nei metus ir bus įdiegta mažiausiai 1 GW saulės jėgainių pajėgumų.

---

Remdamasis savo šaltinių informacija, laikraštis „Dziennik Gazeta Prawna“ praneša, kad šios kadencijos Lenkijos Seimas nepatvirtins šalies energetikos politikos ir strategijos iki 2040 m. Pranešama, kad pagrindinės nesutarimo priežastys – nesuderintos pozicijos dėl elektros energijos kainų ir Lenkijos vyriausybės pozicija dėl elektrinių.

   SAKARTVELAS

87-iuose Sakartvelo kaimuose, kurie neturi elektros energijos tiekimo, bus įrengti saulės moduliai. Pagal Jungtinių Valstijų tarptautinio vystymosi agentūros (USAID) Energijos programą, 1,5 kW galios elektrinėmis bus aprūpintos 178 šeimos Mtskheta-Mtianeti, Shida Kartli, Samtskhe-Javakheti, Racha-Lechkhum–Kvemo Svaneti, Kakheti ir Imereti rajonuose. Teigiama, kad tokio galingumo jėgainių pakaks namų ūkiui naudotis keletu įrenginių vienu metu. Apie tai informuojama čia (nuoroda).

---

Vokietijos vystymo bankas „KfW Development bank“ ruošiasi padėti Sakartvelo vyriausybei įgyvendinti energetikos sričių reformas. 2019 m. birželio 15 d. buvo pasirašytas paskolos susitarimas, kuriuo pradėta Energetikos sektoriaus Atviroji programa. KfW šiai programai ruošiasi skirti 100 mln. €. Sakartvele elektros energijos suvartojimas auga kasmet, todėl reikalingi nauji gamybos pajėgumai. Apie tai rašoma čia (nuoroda)

   VENGRIJA

Kompanija ALTEO oficialiai atidarė du saulės modulių parkus, bendrai generuojančius 14 MW elektros energijos. Šie parkai yra ALTEO investicinio plano 2017-2020 metais atsinaujinančiai energetikai skirti 3,8-4,6 mln. € dalis. Apie tai rašo leidinys „Portfolio“.

---

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pranešė, kad šalies vyriausybė palaikys Pietų Korėjos įmonės DOOSAN maždaug 96 mln. € investiciją į akumuliatorinės vario folijos gamyklos statybą Tatabanėje, šiai investicijai suteikdama maždaug 14,5 mln. € subsidiją. 114 tūkst. kv. m ploto gamykla sukurs 181 naują darbo vietą ir per metus perdirbs maždaug 50 000 tonų vario į ekvivalentą, kurio užteks pagaminti 2,2 mln. elektromobilių akumuliatorių. Po šio sprendimo Pietų Korėja aplenkė Vokietiją pagal investicijų į Vengriją per paskutinį pusmetį apimtis, investavusi apie 1,08 mlrd. eurų. Straipsnį apie tai paskelbė „Hungary Matters“.

---

Japonijos korporacija „Torray Industries“ Vengrijoje statys maždaug 392 mln. € vertės elektromobilių akumuliatorių atskiriamųjų juostų gamyklą. Dėdamas pamatinį gamyklos akmenį, Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pranešė, kad šalies vyriausybė parėmė šį projektą maždaug 14,5 mln. € vertės subsidija. Daugiau apie tai rašo „Portfolio“, „Napi.hu“ ir „Index.hu“.

   JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Pristatyta Jungtinės Karalystės (JK) „Žaliųjų finansų strategija“. Šioje strategijoje numatomas finansų sektoriaus vaidmuo, siekiant globalių ir lokalių klimato bei aplinkos tikslų. Joje pateikiami „žaliųjų finansų“ siūlymai vykdant JK Švaraus augimo strategiją ir kitus aplinkosaugos projektus. Be to, strategijoje aprašoma kaip pateikiami siūlymai turėtų integruotis į JK bendrąją ekonomikos politiką, siekiant tvaraus ir subalansuoto augimo. Strategiją galima rasti čia (nuoroda).

---

Nulinės taršos iki 2050 m. plano įgyvendinimo žingsniai: JK vyriausybė paskelbė, kad nuo 2025 m. visi nauji laivai, skirti plaukioti britų vandenyse, privalės nebeišmesti į orą jokių teršalų. Taip šalies valdžia siekia mažinti jūrinę taršą. Mėnesiu anksčiau JK paskelbė sieksianti 2050 m. pasiekti absoliučiai nulinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Plačiau apie tai rašoma čia (nuoroda)

---

JK automobilių pramonės ateitis stipriai priklausys nuo elektromobilių gamybos bei galimų pokyčių šios industrijos tiekimo grandinėse. Kompanijos „Jaguar Land Rover“ vadovas Ralfas Spethas sumažino įtampą šalyje, kai pareiškė, jog įmonė investuos milijardus į elektromobilių gamybos liniją Anglijoje. Tačiau jis taip pat pabrėžė, kad šalis turi pradėti pati gamintis elektromobilių baterijas arba automobilių gamintojai iškeliaus į tas valstybes, kuriose jos bus gaminamos. Apie tai rašoma čia (nuoroda).

---

Rugsėjo 11–12 d. Birmingemo mieste, Anglijoje, vyks didžiausias JK tvarumo renginys „Future Resource 2019“. Anonsuojama, kad renginyje dalyvaus virš 80 pranešėjų, tarp jų bus ir didžiųjų šalies kompanijų atstovai. Daugiau informacijos apie šį renginį galima rasti čia (nuoroda).

---

Galimybės Lietuvos įmonėms – LED technologijos apšvietimo tiekimo bei įrengimo užsakymai, kurie skelbiami čia (nuoroda).

   OMANO SULTONATAS

Nuo liepos 25 d. Omane įsigaliojo privalomas oro kondicionierių žymėjimas apie jų energijos vartojimo efektyvumą. Šalies komercijos ir pramonės ministerijos teigimu, naujoji tvarka padės racionalizuoti vartotojų elektros energijos vartojimo įpročius ir apribos prastesnės kokybės oro kondicionierių naudojimą, tuo pačiu sumažinant jų neigiamą poveikį aplinkai. Daugiau apie tai paskaityti galite čia (nuoroda).

 

Už informaciją dėkojame Lietuvos Respublikos ambasadoms Baltarusijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Vengrijoje, Sakartvele ir Italijoje.