Plastiko sektoriuje dera ir tvarumas, ir konkurencingumas

Plastiko sektoriuje dera ir tvarumas, ir konkurencingumas

Lietuviškų plastikų eksportas auga, o kartu – ir juos gaminančių įmonių energijos vartojimas. Vis dėlto gamintojai nelieka abejingi šalies tikslui mažinti galutinį energijos suvartojimo kiekį bei pastebi, kad tuo pačiu tai atneša naudos ir konkurencinėje kovoje.

PET eksportas – „ant bangos“

Pramonės sektoriaus dalis galutinės energijos suvartojimo struktūroje 2018 m. sudarė 19,2 %, o šio sektoriaus įmonės, „Litgrid“ duomenimis, suvartojo 4,283 TWh elektros energijos, t. y. 1,9 % daugiau nei 2017 m. Anot Statistikos departamento, guminių ir plastikinių gaminių gamybai elektros energijos pernai buvo suvartota 0,350 TWh palyginti su 0,302 TWh 2017 m., t. y. beveik 17 % daugiau.

Pirminės formos plastikų eksportas 2019 m. I ketvirtį, palyginti su pernai, išaugo ketvirtadaliu, iki 163 mln. Eur (daugiausiai į Lenkiją, Čekiją ir Vokietiją), o jų indėlis į chemijos pramonės augimą taip pat buvo reikšmingas ir sudarė 7,1 %. Apie 87 % pirminės formos plastikų eksporto vertės padidėjimą lėmė polietilenotereftalato (PET) eksportas. Šių gaminių eksporto vertė per metus išaugo 23,4 %, iki 151,6 mln. Eur.

Nors su eksportu auga ir energijos vartojimas, šalies įmonės nelieka abejingos išsikeltiems Lietuvos tikslams mažinti galutinį energijos suvartojimą. Prie šio tikslo įgyvendinimo aktyviai prisideda gaminius iš plastiko gaminanti UAB „Maksima“ ir PET pakuočių gamintoja UAB „Putokšnis“, kurios yra įdiegę energetinio efektyvumo priemones bei deklaravę sutaupymą ESO. Abi įmonės – Pažangios energijos klubo narės.

Tikslas – optimizuoti sąnaudas

1992 m. įkurtos lietuviško kapitalo įmonės „Maksima“ pajėgumai – įspūdingi: įmonė dirba 24 valandas per parą, 358 dienas per metus, todėl gamybos procesas iš esmės niekada nenutrūksta. Plastikinius įvairių talpų plonasienius indus su hermetiškai uždaromais dangteliais gaminanti įmonė, norėdama išlikti konkurencinga rinkoje, nuolat tobulina visus procesus, ne išimtis – energijos vartojimas. Siekdama sėkmingai varžytis su stipriausiais rinkos žaidėjais, įmonė ne tik panaudoja savo ilgametę patirtį, tačiau ir diegia modernią techniką, kuri padeda optimizuoti sąnaudas.

Mažindama energijos suvartojimą Kaune veikianti įmonė įdiegė ne vieną naujovę, pvz., dažnio keitiklius varikliams, reaktyvinės energijos kompensavimo sistemą. Ji taip pat efektyviai panaudojo perteklinę šilumą administracinių ir buitinių patalpų šildymui, o dalyje apšvietimo pakeitė būvio daviklius.

Mąsto ne tik lokaliai, bet ir globaliai

„Taupymo priemonių nauda gali būti matuojama lokaliai pamatavus energijos vartojimą prieš priemonės įdiegimą ir po. Visoje įmonėje mes taip pat energijos vartojimą vienam produkcijos vienetui ar vienai tonai perdirbtos žaliavos. Mažesnės energijos sąnaudos mažina gaminių savikainą, o tai – nauda įmonei. Taip pat prisidedame prie įsipareigojimų taupyti energijos išteklius šalies mastu,“ – apie gautą naudą, įdiegus įvairius sprendimus, pasakojo Gintaras Kaštaunas, „Maksimos“ logistikos direktorius.

Jis taip pat pažymi, kad, nors įdiegtų sprendimų skaičius didelis, tačiau su papildomais sunkumais susidurti neteko. Galbūt tik laikas, kaip ir daugeliu atvejų panašiuose situacijose, nebuvo didžiausias sąjungininkas, jo pritrūkus kartais buvo stabdomi procesai.

Kauno įmonė neketina mažinti tempo ir jau turi planą, kokias energijos taupymo priemones diegs netolimoje ateityje. Anot G. Kaštauno, šiemet įmonė atliko energijos vartojimo auditą. Auditorius pasiūlė 9 energijos taupymo priemones, iš kurių dalis bus diegiamos. „Planuojame visiškai atnaujinti apšvietimą, modernizuoti suspausto oro sistemą, efektyvinti gamybinės įrangos aušinimą ir kt. Taip pat svarstome apie saulės elektrinės montavimą ant gamybinių ir sandėliavimo pastatų stogų“, – kalbėjo G. Kaštaunas.

Konkurencingas ir tvarus verslas

Nuėjus į bet kokį prekybos centrą akys užkliūva už PET butelių – plastikinės taros įvairiems skysčiams supilti. Šiauliuose įsikūrusi įmonė „Putokšnis“ gamina įvairią tarą nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, aliejaus, acto, buitinės chemijos bei kitų skystų produktų gamintojams ar pilstytojams.

„Energetinis efektyvumas yra viena iš pagrindinių priemonių išlaikyti konkurencingą ir tvarų verslą, ypač didėjant energetikos resursų kainai bei siekiant prisidėti prie aplinkos išsaugojimo“, – teigė Antanas Laučys, bendrovės „Putokšnis“ gamyklos direktorius.

Ir žinomas PET pakuotės gamintojas, ir „Maksima“ savo sutaupymus yra deklaravę ESO bei tapę Pažangios energijos klubo nariais.

Sunkiausia – identifikuoti neefektyvius procesus

Anot pašnekovo, per pastaruosius metus buvo įdiegta daug įvairių sprendimų – nuo apšvietimo efektyvinimo iki gamybinių pajėgumų konsolidavimo. Patys efektyviausi sprendimai – naujų ir efektyvesnių gamybos įrengimų instaliavimas bei gamybos procesų optimizavimas.

„Didžiausi iššūkiai buvo identifikuoti neefektyviausius energijos vartojimo atžvilgiu procesus bei rasti ekonomiškai pagrįstus sprendinius. Tam labai pasitarnavo elektros suvartojimo monitoringo sistema, teikianti detalią informaciją apie elektros suvartojimą skirtinguose gamybos padaliniuose ir įrenginiuose“, – pasakojo gamyklos direktorius.

A. Laučys džiaugėsi, kad įdiegus minėtas priemones energijos sąnaudos pagaminti toną produkcijos sumažėjo daugiau nei 10 %. Įmonė taip pat nenusiteikusi primažinti apsukų: planuojama toliau laikytis energetinio efektyvumo didinimo krypties. Jau atliktas papildomas elektros suvartojimo auditas ir jo metu atrastos naujos tobulintinos sritys, tapsiančios pagrindu naujiems energijos efektyvumo projektams.

„Putokšnio“ ir „Maksimos“ įgyvendinti energetinio efektyvumo sprendimai neabejotinai padės Lietuvai iki 2020 m. pasiekti užsibrėžtų ambicingų siekių: šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 15% palyginti su 2005 m., atsinaujinančių išteklių dalį galutiniame energijos suvartojimą padidinti iki 23% bei pasiekti bendrą šalies galutinio sutaupymo suvartojimo tikslą – 11,677 TWh.

Ir šių, ir daugelio kitų įmonių patirtimi dalinamasi Pažangios energijos klubo, vienijančio energetinio efektyvumo sprendimus diegiančias įmones, svetainėje www.pazangienergija.lt.

 

Straipsnis publikuotas „Verslo žinių“ portale 2019 m. rugpjūčio 19 d.