Naujojo pasaulio valiuta specialistų rankose virsta efektyvumo katalizatoriumi

Naujojo pasaulio valiuta specialistų rankose virsta efektyvumo katalizatoriumi

Be duomenų analitikos šiais laikais negali išsiversti nė vienas progresyvus verslas. Ir net nėra taip svarbu, kokia veikla užsiimama – duomenys tampa viena vertingiausiu šių laikų valiutų, kuria prekiaujama nuo pramonės iki energetikos, nuo miestų projektavimo sprendimų iki mokyklinukų ugdymo programų. Duomenų turėjimas sudaro galimybę remiantis algoritmais tiksliau prognozuoti, nuspėti būsimus pokyčius sumažinant įmonės nuostolius, taip pat suteikia svarbių žinių, siekiant užtikrinti bet kokios veiklos efektyvumą. Energetinį efektyvumą taip pat.

Anot bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenų analitikos projektų vadovės Gintarės Skorupskaitės, prognozuojama, kad šiemet Pasaulyje duomenų kiekis pasieks 44 zetabitus (1 ZB yra 1 000 000 000 000 000 000 000 bitų), o tai yra maždaug 40 kartų daugiau duomenų taškų nei šiuo metu matomų žvaigždžių kiekis.

„Duomenys ir mokėjimas juos valdyti tampa labai svarbia kiekvieno verslo dalimi. Naujo verslo idėjos, energijos efektyvumo didinimo sprendimai dažnai kyla analizuojant duomenis, nes toks būdas leidžia identifikuoti „plika akimi“ nematomas problemines sritis bei pažvelgti į keliamus klausimus žymiai giliau. Taip pat auga supratimas, jog pasaulis yra pakankamai sudėtingas, todėl norint priimti tikrai gerą sprendimą reikia atsižvelgti į daugybę aspektų ir tame kompleksiškume įžvelgti galimybes be duomenų pagalbos tampa sunku. Tai – taipogi įrankis valdyti riziką: retai pamatysime svarbius sprendimus priiminėjamus be duomenų, galinčių juos pagrįsti“, – teigia G. Skorupskaitė.

Iššūkis virsta pranašumu

Ekspertė sako, kad daugybei įmonių ketvirtąja pramonės revoliucija vadinama skaitmenizacija tapo ir nemenku iššūkiu, migruojant nuo senų sistemų, kurios buvo kurtos daug negalvojant apie duomenų struktūrą, prie šiuolaikiškų sprendimų. Tačiau šį virsmą laiku įgyvendinusios ir į reikalingus talentus investavusius organizacijos turės svarbų pranašumą greičiau ir našiau priimti sprendimus, taupant savo bei aplinkos resursus, kuriant energetinio efektyvumo didinimo sprendimus ir kitas paslaugas, kurios geriau atitinka klientų poreikius.

„Man net sunku išskirti vieną ar kitą sektorių, nes duomenų kiekiai didės visur ir bus ypatingai svarbu mokėti juos tinkamai apdoroti. Todėl duomenys turi tapti integralia kiekvienos įmonės ar institucijos strategijos dalimi“, – įsitikinusi G. Skorupskaitė.

ESO duomenų analitikė perspėja: vien duomenų savaime – nepakanka. Tam, kad skaičių kratinyje pradėtų ryškėti tikroji vertė, visada bus reikalingos specifinės žinios, todėl verslo žmonės turi dirbi išvien su analitikais. Idealiu atveju verslo, analitikos ir mokslo simbiozė gali sukurti didelę naudą teikiančius produktus ar paslaugas visuomenei: atitinkančias klientų lūkesčius, pagrįstas mokslo bei verslo žiniomis bei paremtas duomenimis.

G. Skorupskaitė atskleidžia šiuo metu ESO dirbanti projektuose, susijusiuose su Jungtinių Tautų Darnaus Vystymosi Tikslų įgyvendinimo matavimu bei energetinio efektyvumo skatinimu įgalinant vartojimo pokytį.

„Vieną projektą  įrankį su kolega šiuo metu kaip tik vystome. Jis turėtų padėti kelti visuomenės sąmoningumą apie elektros energijos vartojimą bei skatinti savivaldybes aktyviau dalyvauti energetinio efektyvumo projektų įgyvendinime“, – pasakoja G. Skorupskaitė.