Lietuvos įmonės dalijosi energijos taupymo sprendimais

Lietuvos įmonės dalijosi energijos taupymo sprendimais

Kaip ir kiekvienų metų pabaigoje, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) konkurencingumo siekiančias ir aplinkai neabejingas įmones bei organizacijas pakvietė į konferenciją „Tiek, kiek reikia pramonei 2020“. Atsižvelgiant į Lietuvoje paskelbtą karantiną, lapkričio pabaigoje vykusį renginį buvo nuspręsta surengti nuotoliniu būdu.

ESO Sprendimų verslo klientams departamento organizuojamos konferencijos tikslas yra skatinti Lietuvos verslą diegti taupymo sprendimus, o įkvėpimui pasisemti kasmet pristatoma naujų energetinio efektyvumo idėjų. Šiemet apie inovatyvių sprendimų taikymą kasdienėje veikloje pasakojo „Rimi Lietuva“ ir „Utenos alaus“ bendrovių atstovai, taip pat konferencijoje dalyvavo „Ignitis grupės“ ir ESO ekspertai.

Vienas iš pranešėjų, bendrovės „Rimi Lietuva“ techninės priežiūros vadovas Paulius Mamaitis, įsitikinęs, kad taupūs energijos vartojimo sprendimai yra neatsiejami nuo šiuolaikinio verslo. Jo atstovaujamas prekybos tinklas vien Lietuvoje į elektros energiją taupančius sprendimus kasmet investuoja nuo 1,5 iki 2 mln. eurų.

„Praėjusiais metais trijose didžiausiose bendrovės „Rimi Lietuva“ parduotuvėse Vilniuje šaldymo sistemos buvo pakeistos CO2 sistemomis, o šiemet daug investavome į elektros energiją taupantį LED apšvietimą. Nors investicijos didelės, ilgalaikėje perspektyvoje jos sumažina įmonės kaštus. Įvairūs mūsų įgyvendinti elektros energijos taupymo sprendimai per aštuonerius metus padėjo mūsų prekybos tinklui trečdaliu (32 proc.) sumažinti vienam kvadratiniam metrui skiriamą energijos kiekį, – pasakoja P. Mamaitis. – Pavyzdžiui, dabar jau įmanoma visą pastatui šildyti reikiamą energiją pasigaminti naudojant parduotuvės šaldymo sistemas, kurių pašalinis produktas yra išsiskirianti šiluma. Būtent šią energiją mūsų prekybos centrų tinklas naudoja pastatams šildyti ir karštam vandeniui tiekti. Taip iš 1 kWh elektros energijos galima pagaminti apie 5 kWh šilumos energijos.“

Bendrovei „Švyturys-Utenos alus“ priklausančios „Utenos alaus“ daryklos vadovas Artūras Bernatavičius taip pat pasidalijo įmonėje taikomais sprendimais: „Mūsų įmonė priklauso „Carslberg“ grupei, kuri nuo 2017 m. vykdo programą „Kartu link 0“. Iki 2030 m. sieksime iki 0 sumažinti alaus daryklų paliekamą CO2 pėdsaką, o kitose grandyse, kaip logistika, sandėliavimas ir pan., šį pėdsaką sumažinti 30 proc. Taip pat perpus sumažinsime vandens sąnaudas gamybos procese, skatinsime atsakingą vartojimą ir sieksime išlaikyti aukštą darbo ir sveikatos saugos lygį įmonėje – jau daugiau nei 4,5 metų gamyboje neįvyko nė vieno nelaimingo atsitikimo.“

Į aplinką tausojančius sprendimus įmonė kasmet investuoja apie milijoną eurų, tačiau, kaip teigia A. Bernatavičius, dalį sprendimų galima įgyvendinti minimaliomis investicijomis arba visai be jų: „Investicijos i aplinkosaugos sritį yra neišvengiamos, bet labai svarbu ir taupiai naudoti turimus išteklius, jų nešvaistyti. Dažnu atveju tam net nereikia papildomų investicijų – pakanka eliminuoti švaistymą. Tad pirmiausia įmonėje reikėtų įvertinti didžiausius energijos vartojimo rezervus ir pažiūrėti, kur galima sumažinti švaistymą, pavyzdžiui, sutvarkyti nehermetiškas vandens ar oro perdavimo sistemas, pasirūpinti, kad visi nenaudojami įrenginiai būtų išjungti, optimaliai sureguliuoti šildymo, vėdinimo sistemas ir t. t.“

Anot „Utenos alaus“ daryklos vadovo, taip pat svarbu nuolat stebėti išteklių sunaudojimą ir juos kontroliuoti realiuoju laiku.

„Norint sumažinti švaistymą ir apskaičiuoti investicijų grąžą, svarbu nuolat kontroliuoti sunaudojamų išteklių kiekį ir, jei reikia, daryti pakeitimus ar ieškoti būdų, kaip antrą kartą panaudoti tuos pačius išteklius. Pavyzdžiui, mes, siekdami sumažinti alaus daryklos sunaudojamo vandens kiekį, pradėjome pakartotinai naudoti vandenį, kuriuo paskutiniame etape prieš pilstydami praskalaujame butelius. Užuot išpylę beveik švarų vandenį į kanalizaciją, jį panaudojame kituose procesuose, tarkim, plastikinėms dėžėms plauti“, – sako A. Bernatavičius. Jis pabrėžia, kad taip pat svarbu investuoti į atsinaujinančius elektros energijos šaltinius. Pavyzdžiui, ant alaus daryklos stogo įrengta saulės elektrinė pagamina apie 14 proc. viso alaus daryklos reikiamo elektros energijos kiekio. Visa likusi perkama elektros energija irgi yra tik iš atsinaujinančių elektros šaltinių.

„Žinoma, tokie sprendimai reikalauja didelių investicijų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje jie atsiperka ir galiausiai atneša tiek ekonominę, tiek moralinę naudą. Tačiau einant tvarumo link, galima investuoti ir į paprastesnius sprendimus. Prieš kelerius metus visą daryklos apšvietimą pakeitėme LED apšvietimu, kuris per metus leidžia sutaupyti apie 400 MWh elektros energijos. Taip pat senus siurblių variklius pakeitėme aukštesnės efektyvumo klasės elektros varikliais, kurie leidžia sutaupyti net 180 MWh elektros energijos per metus. Tokių investicijų nauda bendroms įmonės išlaidoms pasijunta labai greitai“, – pasakoja A. Bernatavičius.

Tradicija tapusią konferenciją šiemet internetu stebėjo daugiau nei 200 žiūrovų. ESO energinio efektyvumo programos vadovės Astos Vaitulevičės teigimu, toks susidomėjimas įrodo, kad tokio tipo renginiai yra reikalingi, o paliestos temos – svarbios: „Šioje konferencijoje ne tik pasidalijome praktiniais pavyzdžiais, bet ir palietėme itin aktualią šių dienų temą – kaip tinkamai panaudoti pasigamintą elektros energiją. Vertindami šios konferencijos sėkmę ir dalyvių susidomėjimą, tikimės ateityje organizuoti daugiau tokio pobūdžio konferencijų. Tad skatinu visus besidominčius energiniu efektyvumu sekti „Pažangios energijos klubo“ naujienas.“