Lietuviai upėtakių auginimui sukūrė moderniausią Baltijos šalyse ūkį

Lietuviai upėtakių auginimui sukūrė moderniausią Baltijos šalyse ūkį

Įmonės „FishNet“ vaivorykštiniai upėtakiai auginami modernioje uždaroje recirkuliacinėje sistemoje tyrame vandenyje, keliamame iš 205 metrų gylio artezinio gręžinio, ūkis nekintančiu pajėgumu veikia ištisus metus ir gali pasiūlyti aukščiausios kokybės produktą nepriklausomai nuo sezono. Pasak įmonės vadovo Vaido Juodžio, 2018 m. įkurto ūkio sistemos dedamosios, tokios kaip efektyvus elektros energijos, vandens bei minimalus žemės resursų naudojimas, pamatuotos dar prieš jo atsiradimą ir įgyvendintos, todėl šiandien įmonę galima užtikrintai priskirti tvaraus verslo kategorijai.

Vaivorykštiniai upėtakiai „FishNet“ recirkuliacine sistema paremtame ūkyje auginami specialiame modulyje – per metus jame užauga apie 200 tonų žuvies, pasakoja ūkio vadovas V. Juodis. Kadangi, anot jo, žuvų auginimui sunaudojama nemažai elektros, įmonė dar vasarį įgyvendino 180 kW saulės elektrinės projektą, kurio dėka, esant palankioms oro sąlygoms, apie 50 proc. elektros energijos ūkis pasigamina pats.

„Kadangi elektros sąnaudos ūkyje išties nemažos – sudaro reikšmingą dalį žuvies savikainos, planas pasistatyti saulės elektrinę gimė kartu su visu žuvininkystės ūkio projektu, todėl gavus Europos Sąjungos (ES) finansavimą verslui, dar jo vystymo pradžioje skirti dalį investicijų buvo numatyta ir elektrinės statybai“, – pasakoja V. Juodis.

Saulės elektrinę įsidiegęs ūkis šiandien jau skaičiuoja ženklius perkamos elektros energijos poreikio pokyčius, nes nuo vasario mėn. pradžios naujoji elektrinė ūkiui pagamino 105 MWh elektros energijos. Lietuvos Energijos skirstymo operatoriui (ESO) ateinantiems metams įmonė deklaravo numatomą 294 MWh elektros energijos sutaupymą.

„Šiuo metu didelę dalį reikiamos elektros energijos pasigaminame patys, todėl perkamos energijos rodiklis šiandien kritęs bene dvigubai. Kalbant tikslesniais skaičiais, mėnesinis ūkyje sunaudojamas elektros energijos kiekis yra apie 60 tūkst. kW, pusę jo vasaros metu, kada pakankamai saulėta, gauname iš saulės elektrinės. Įdomu ir tai, kad saulės jėgainė mums pagamina 10-15 proc. elektros energijos daugiau nei buvo planuota prieš jos statybas. Tikimės, kad pastaroji bent apie 10 proc. reikiamos energijos sugeneruos ir šaltuoju metų sezonu“, – rezultatais dalinasi V. Juodis.

Dėmesys tvarumui

Patį pirmą recirkuliacine sistema paremtą žuvininkystės ūkį kartu su partneriais V. Juodis įkūrė dar 2007 m. Įžvelgę klaidas ir supratę, kaip patobulinti veiklą, verslininkai ėmėsi naujo projekto.

„Pirmasis ūkis nebuvo didelis ir generavo tik apie 20 tonų žuvies per metus. Visą šio ūkio puoselėjimo laikotarpį daugiau mokėmės, kaip vystyti tokią veiklą, kadangi recirkuliacinės sistemos yra sąlyginai naujos. Pamatę savo klaidas ir įvertinę galimybes efektyviau panaudoti elektros energiją bei vandens išteklius, 2018 m. sukūrėme 10 kartų didesnio pajėgumo tvarų žuvininkystės ūkį“, – pradžią prisimena „FishNet“ ūkio bendraturtis.

Naujoji 2,2 tūkst. kv. metrų upėtakių auginimo ferma kartu su jų perdirbimo cechu, anot pašnekovo, pastatyta remiantis visais aplinkosauginiais reikalavimais. Siekiant maksimalaus efektyvumo naudojant vandens bei elektros resursus, priešingai nei kituose tradiciniuose žuvininkystės ūkiuose, pastarajame žuvys auginamos uždaroje recirkuliacinėje sistemoje pasitelkiant nedidelę dalį vandens iš aplinkos ir jį naudojant pakartotinai. Optimaliam elektros energijos vartojimui, be saulės elektrinės, ūkyje taikomas dar vienas pažangus sprendimas.

„Vandenį nuolat valome biologinio, mechaninio bei cheminio valymo priemonėmis, todėl didžiąją išvalyto vandens dalį naudojame pakartotinai. Kadangi daugiausiai elektros energijos reikia aprūpinant žuvis vandens srove, ši sukuriama ne vandens siurblių, reikalaujančių daugiau energijos, pagalba, bet gerokai palankesniu elektros taupymui sprendimu – orapūtėmis“, – dėsto V. Juodis.

Pažymėtina, kad pirkdama likusią reikiamos elektros energijos dalį iš tiekėjų, įmonė taip pat atsižvelgia į tai, kad ši būtų žalioji.

Be aplinkosauginio aspekto, pašnekovas išskiria kitus recirkuliacine sistema paremto žuvininkystės ūkio privalumus – žuvų auginimo pajėgumai ir vandens bei elektros sąnaudos nesikeičia visus metus, uždara erdvė nepalieka terpės atsirasti ligoms, o pilnai pasirūpinti visu ūkiu gali 5-6 darbuotojai.

Ateities planuose – ne tik ūkio, bet ir saulės elektrinės plėtra

V. Juodis priduria, kad jau rugpjūtį planuojama ūkio plėtra – papildomų dviejų modulių statybos, kurias žadama baigti dar 2021 m. 3-iąjį ketvirtį. Tikima, kad 3 kartus didesnis ūkis iš viso užaugins apie 600-700 tonų žuvies, taip tapdamas ne tik moderniausiu, bet ir vienu didžiausiu žuvininkystės ūkių, auginančių vaivorykštinius upėtakius, Pabaltijyje. Tuo pačiu, pasak jo, turėtų padidėti ir elektros energijos sąnaudos, taigi plečiant ūkį ruošiamasi tinkamai išnaudoti ir jo žemės plotą – išplėsti saulės elektrinę.

„Likusį padidėjusį ūkio žemės plotą planuojame išnaudoti papildomiems saulės moduliams. Tokiu atveju bendras visos mūsų saulės elektrinės pajėgumas išaugtų iki 260 kW“, – ateities planais dalinasi pašnekovas.

Įmonė „FishNet“ priklauso ESO Pažangios energijos klubui, kuris vienija bendroves, efektyviu energijos vartojimu prisidedančias prie švaresnės ateities kūrimo ir šia patirtimi besidalijančias su kitomis rinkos dalyvėmis.

Lietuva įsipareigojo per 6 metus nuo 2014 m. sutaupyti 11,7 TWh energijos, todėl tokia klubo iniciatyva šaliai – dar viena galimybė prisidėti prie kitų ES narių įsipareigojimų, valstybės verslui – būdas sumažinti veiklos kaštus ir įnešti indėlį į bendrą visų mūsų tikslą: mažinti anglies dvideginio išmetimus bei aplinkai daromą žalą. Klubo iniciatyva tarpusavyje ir viešojoje erdvėje dalinamasi informacija apie įdiegtus energijos vartojimo efektyvumo didinimo sprendimus, taip gerinant įmonės įvaizdį ir reputaciją partnerių, klientų bei esamų ir potencialių darbuotojų akyse.


 Straipsnis publikuotas „Verslo žinių“ portale vz.lt 2020 m. liepos 21 d.