Kova su klimato kaita – Lietuvos verslo darbotvarkėje

Kova su klimato kaita – Lietuvos verslo darbotvarkėje

Pastaruoju metu į pirmąsias naujienų pozicijas kaip niekada aukštai iškilę klimato kaitos klausimai verčia iš naujo susimąstyti kiekvieną šios planetos gyventoją – jeigu nesiimsime reikalingų priemonių jau dabar, ar netrukus nebus per vėlu ką nors pakeisti?

Visuotinio sujudimo dėl klimato kaitos fone Lietuva nelieka nuošalyje. Turime ne tik vis daugiau atliekų rūšiavimo dėžių gyventojų namuose, iniciatyvų atsisakyti plastiko dirbinių, siūlymų automobilius dažniau iškeisti į pasivaikščiojimą ar ekologišką  transportą, bet ir aktyvų verslo įsitraukimą į procesus, kurie ne mažiau svarbūs tiek visos šalies įvaizdžiui, tiek globaliems tikslams.

Šalies siekiai – verslo tiksluose

Siekdama mažinti klimato kaitą, Lietuva prisideda prie Europos Sąjungos narių įsipareigojimų ir siekia nuo 2014 iki 2020 metų sutaupyti beveik 11,7 TWh energijos arba beveik tiek pat, kiek visa šalis sunaudoja per metus. Taip pat skatinama nuosekliai didinti iš atsinaujinančių šaltinių gaminamos elektros energijos naudojimo apimtis.

Didžiausia energijos vartojimo „atsakomybė“ krenta ant verslo pečių. Statistikos departamento duomenimis, 2018 metais verslo sektorių atstovams teko 69,99 proc. Lietuvos elektros energijos suvartojimo dalis, todėl jų įsitraukimas į bendrų valstybės tikslų siekimą yra kritiškai svarbus.

Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius pažymi, kad visoje ES, kaip ir Lietuvoje, siekiant efektyvinti elektros energijos vartojimą, įdėmiausi žvilgsniai krenta į pramonės ir paslaugų sektorius. Kita vertus, pažangūs verslai tokiu dėmesiu yra patys suinteresuoti.

„Siekdamos efektyviau naudoti energetinius resursus, Lietuvos įmonės ne tik ženkliai didina konkurencinį pranašumą ir užtikrina geresnes sąlygas savo darbuotojams, bet ir prisideda prie strateginių valstybės tikslų. Energetinis efektyvumas atspindi žalią, tvarią, technologiškai stiprią valstybę ir jos ekonomiką. Todėl mūsų šalies verslo sąmoningumas, diegiantis energetinio efektyvumo technologijas, eina kartu su vienu iš pagrindinių šiandienos ES valstybių dienotvarkių klausimu – kova su klimato kaita, optimizuojant energijos gamybą ir vartojimą“, – akcentuoja V. Sinkevičius.

Didesniu energijos vartojimo efektyvumu visose verslo grandinėse, įskaitant gamybą, logistiką, prekybą ir galutinį vartojimą, siekiama pagerinti oro kokybę ir visuomenės sveikatą, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bei padidinti energetinį saugumą, mažinant priklausomumą nuo energijos importo iš ES nepriklausančių šalių.

„Besivystančių šalių ekonomikai nuosekliai augant, plečiantis verslo apimtims ir gerėjant gyventojų finansinei būklei, visada kartu fiksuojamas ir didėjantis elektros energijos suvartojimas. Todėl energetinio efektyvumo paieškos yra savotiškas valstybės brandos ženklas, o verslui – neabejotinas prestižo bei kokybės reikalas“, – sako bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) generalinis direktorius Mindaugas Keizeris.

Subūrė sąmoningus bendraminčius

Jo teigimu, efektyvus energijos vartojimas – viena svarbiausių priemonių kovoje su klimato kaita. 2017 m. ESO ir Lietuvos Energetikos ministerija pasirašė susitarimą dėl iniciatyvų, kurios padėtų šalies gyventojams ir verslui iki 2020 m. sutaupyti 1,6 TWh energijos. Viena iš iniciatyvų tapo ESO įsteigtas Pažangios energijos klubas, subūręs inovatyviai mąstančių verslininkų bei organizacijų atstovus.

Šis klubas virto savotiška tvarių energetinio efektyvumo sprendimų informacine platforma, kurioje verslo įmonės ir kitos organizacijos gali keistis patirtimi, semtis žinių vieni iš kitų ar iš tarptautinių pavyzdžių, dalintis pasiteisinusiomis idėjomis ar labai konkrečiais sprendimais, padedančiais efektyvinti energetinių resursų naudojimą.

Anot M. Keizerio, Pažangios energijos klubo narių patirtys, kuriomis jie dalijasi klubo svetainėje internete, rodo, kad energetinio efektyvumo sprendimų spektre išsitenka ir šalies tikslai, ir verslo nauda.

„Užkrečiantys pavyzdžiai įrodo, kad net paprasčiausias apšvietimo modernizavimas leidžia vienu šūviu nušauti pulką zuikių: smarkiai sumažinti elektros energijos suvartojimą ir tuo pačiu pagerinti sąlygas darbuotojams, spręsti reputacijos klausimus ir ženkliai sutaupyti kaštų, kuriuos galima įdarbinti toliau vertę generuojančia linkme: didinant atlygius, investuojant į kitas technologijas ar darbuotojų kompetencijas, plečiant verslą", – vardija M. Keizeris.

Kai kurių įmonių sutaupymai vien pakeitus apšvietimo sprendimus leidžia elektros energijos sąnaudas sumažinti iki 60 proc., o investicijoms į energetinio efektyvumo sprendinius atsipirkti per pusantrų metų.

Dalis energetinio efektyvumo didinimo priemonių įsidiegusių verslų neslepia, kad tokie sprendimai be kitų privalumų taip pat leidžia įvykdyti kvalifikacinius tiekėjų bei pirkėjų reikalavimus. Tai ypač aktualu dirbantiems su Skandinavijos ir Vakarų Europos rinkomis.

Klubo narius kiekviename žingsnyje konsultuojantys ESO specialistai nuolat kviečia į aktualias konferencijas, seminarus bei dirbtuves, kuriose patirtimis dalijasi Lietuvos ir užsienio lektoriai. Taip verslo atstovai supažindinami su strateginiais Lietuvos bei ES valstybių tikslais ir savo vaidmeniu siekiant jų.

Straipsnis publikuotas laikraštyje „Verslo žinios“ ir portale vz.lt 2019 m. spalio 21 d.