Interviu. Vokietijos įmonių posūkis į tvarumą sukels papildomų iššūkių Lietuvos eksportuotojams

Interviu. Vokietijos įmonių posūkis į tvarumą sukels papildomų iššūkių Lietuvos eksportuotojams

Interviu su Lietuvos Respublikos ambasados Vokietijos Federacinėje Respublikoje komercijos atašė Šarūne Šablevičiene.

 

Vis daugiau vartotojų visame pasaulyje prioritetą teikia tiems gamintojams ir paslaugų teikėjams, kurie rūpinasi aplinka, darbuotojų, visuomenės gerove, t. y. veikia tvariai. Kokios tvarumo tendencijos jaučiamos Vokietijoje?

Tvarumas, tiksliau, jo stoka, šiuo metu Vokietijoje matoma kaip viena esminių visuomenės problemų. 2018 m. atlikus visuomenės nuomonės apklausą aktualumu tai nusileido tik migracijos bei saugumo problemoms.

Vartojimo tyrimų bendrovės „Gesellschaft für Konsumforschung“ duomenimis, 73 proc. apklaustųjų Vokietijoje manė, jog įmonės turėtų veikti tvariai. Du trečdaliai (apie 66 proc.) apklaustųjų teigė, jog perka tik tas prekes ir paslaugas, kurios atitinka jų įsitikimus. Beveik tiek pat apklaustųjų teigė, jog jaustųsi blogai, vartodami ne aplinkai draugiško verslo produktus.

 

Kaip į tai reaguoja didžiosios Vokietijos įmonės?

Didžiosios Vokietijos įmonės supranta, kad turi įsiklausyti į vartotojų, kuriems tvarumas tampa vis svarbesnis, poreikius. Pavyzdžiui, „Lidl“ paskelbė apie „Tvarumo strategiją 2030“, kuria sieks didinti ekologiškų produktų dalį savo prekyboje, mažinti plastiko pakuočių kiekį, mažinti cukraus ir druskos kiekį savo produkcijoje.

„Volkswagen“ atstovai teikia, jog nuo 2019 m. liepos 1 d. teiks dar didesnę reikšmę tvarumui ir žada nebebendradarbiauti su tiekėjais, neužtikrinančiais bent jau minimalių tvarumo reikalavimų. BMW taip pat įvedė savo tiekėjams ekologinius, socialinius ir tvarumo standartus.

Viena stambiausių Vokietijos žemės ūkio bendrovių „Agravis“ ketina stiprinti savo veiklą ekologinio žemės ūkio srityje. Anot bendrovės, ekologinis segmentas pasižymi stabilumu ir augančiu potencialu. „Agravis“ bendrovė turi daugiau kaip 6 000 darbuotojų, metinė apyvarta viršija 6 mlrd. EUR. Bendrovės didesnis orientavimasis į ekologinių žemės ūkio produktų segmentą dar kartą patvirtina Vokietijoje pastebimą ūkininkų persiorientavimo į ekologiją tendenciją, kuri gali turėti neigiamos įtakos Lietuvos ekologinių gamintojų konkurencingumui Vokietijoje.

Taip pat didžiausias Vokietijos prekybos tinklas „EDEKA“ reaguodamas į augančią ekologinio maisto paklausą paskelbė planuojantis steigti atskirą ekologinių parduotuvių tinklą.

 

Matyt, gerieji pavyzdžiai tuo neapsiriboja ir veiksmų, kurių imasi įmonės, spektras vis plečiasi?

Tai ir CO2 pėdsako mažinimas, gyvūnų gerovės didinimas, plastiko pakuotės naudojimo mažinimas, energijos taupymo sprendimai maisto pramonės įmonėse, pavyzdžiui, gamybos metu susidarančios šilumos panaudojimas patalpų šildymui ir kt.

Gerųjų pavyzdžių tik daugės, nes, remiantis tyrimais, tvarumo aspektas nulemia apie 13-16 proc. to, kaip įmonė bus matoma šalies. Vartotojams įmonės reputacija ir įvaizdis pasirenkant prekes ir paslaugas yra svarbus.

 

Kaip kinta investicijos į tvarumą Vokietijoje?

Tvarumas taip pat tampa vis svarbesnis investavimo srityje. Tvarios investicijos 2018 metais pasiekė 1,4 milijardus eurų ir turi tendenciją sparčiai augti. Per paskutinį dešimtmetį tvarios investicijos augo kasmet vidutiniškai po 27 proc.

 

Ką Vokietijos verslo pavyzdžiai sako Lietuvos įmonėms?

Pirmiausiai suklusti turėtų tos įmonės, kurios savo produkciją eksportuoja į Vokietijos rinką arba yra subtiekėjai. Juos griežtesni reikalavimai dėl tvarumo taip pat netruks pasiekti.

Nereikėtų pamiršti ir klientų, kurie tampa vis reiklesni ne tik produkto / paslaugos kokybei, bet ir įmonių socialinei atsakomybei, tvarumui. Jo svarba įmonės reputacijai ir įvaizdžiui didėja.