Interviu. Norvegijos pavyzdys: tvarios veiklos vertikalė

Interviu. Norvegijos pavyzdys: tvarios veiklos vertikalė

Interviu su Lietuvos Respublikos ambasados Norvegijos Karalystėje komercijos atašė Audriumi Masiulioniu ir antruoju sekretoriumi Dariumi Budriu.

 

– Ar Norvegijos verslui yra svarbūs aplinkosaugos ir tvarumo aspektai, bendradarbiaujant su užsienio partneriais?

– Norvegijos verslininkams aplinkosaugos klausimai yra tiesiog neatsiejami nuo kasdienės veiklos. Maža to, daugumai įmonių paprasčiausiai verta juos įtraukti į marketingo strategijas, nes aplinkosaugos ir tvarios veiklos sritys rūpi ir paprastiems vartotojams. Norvegijos įmonių apsisprendimas įtraukti aplinkosaugos ir tvarumo aspektus į savo ekonominę veiklą yra didele dalimi apspręstas šalies tarptautiniais ir nacionaliniais įsipareigojimais. Norvegai yra prisijungę prie 2005 m. Kioto protokolo, 2015 m. Paryžiaus susitarimo, prie atitinkamų Europos Sąjungos direktyvų.

– Ar įmonės naudoja tvarumo aspektus, kaip atrankos kriterijų?

– Jeigu kalbėti apie stambiuosius Norvegijos rinkos žaidėjus, tai daugumos jų vienas pagrindinių akcininkų yra valstybė, tad vienareikšmiškai šios įmonės labai įsiklauso į aplinkosauginius reikalavimus. Vidutinio svorio žaidėjai – statybų, transporto ir kitos įmonės, kurių nemaža dalis dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, atitinkamai taip pat turi atsižvelgti į nustatytus aplinkosaugos kriterijus. Tokiu būdu nemažas procentas potencialių partnerių, kurie sudaro verslo sandorius ir parduoda savo prekes ar paslaugas Norvegijos įmonėms, privalo atsižvelgti į aplinkosaugos reikalavimus

– Kiek plačiai paplitę žalieji viešieji pirkimai?

– Nuo 2017 m. kovo mėn. Norvegijoje įsigaliojo viešųjų pirkimų įstatymas. Jis numato, kad valstybinėms organizacijoms ir valstybės kapitalo įmonėms vykdant viešuosius pirkimus 30 proc. konkursinio balo turėtų sudaryti aplinkosaugos kokybės aspektų vertinimas.

Tais pačiais metais Vyriausybė taip pat skyrė 15 mln. Norvegijos kronų (apie 1,47 mln. eurų) Nacionalinei viešojo valdymo agentūrai, kad ši parengtų žaliųjų viešųjų pirkimų vertinimo sistemą. Jos pagrindu kitos valstybinės organizacijos galėtų vykdyti žaliuosius viešuosius pirkimus.

Tokiu būdu į žaliuosius viešuosius pirkimus Norvegijoje žiūrima kaip į politinį instrumentą, padedantį spręsti aplinkosaugos klausimus. Pažymėtina, kad Norvegija viešiesiems pirkimams 2017 m. išleido 523 mlrd. kronų (apie 51,2 mlrd. eurų).

Svarbu ir tai, kad Norvegijos miestai ir apskritys turi didelę autonomiją bei nemažus biudžetus. Žaliųjų viešųjų pirkimų lygis varijuoja skirtinguose miestuose, priklausomai nuo jų valdžios politinės sudėties. Pavyzdžiui Osle „Žaliųjų partija“ yra valdančioje koalicijoje. Tad šiam miestui yra keliami ambicingi tikslai tapti pirmąja nulinės emisijos sostine pasaulyje.

Neseniai teko dalyvauti ambasadorių susitikime su „Žaliųjų partijos“ atstovu sostinės taryboje ir Oslo vicemeru, kur buvo tiesiai pasakyta, kad jeigu įmonė netaiko aplinkosaugos sprendimų ar nėra tokių nusimačiusi savo veiklos strategijoje, ji neturi šansų laimėti viešojo pirkimo šiame mieste

– Ar norvegai vartodami taip pat teikia prioritetą aplinkosaugos ir tvarumo aspektams, pirkdami prekes ar paslaugas? Pavyzdžiui 2018 m. švedai internetu pirko už 7,26 mlrd. eurų, šiemet ši suma turėtų siekti 8,3 mlrd. eurų. Tyrimas taip pat parodė, kad pirkėjai menkai domisi pigiomis kiniškomis prekėmis – ne tik dėl mokesčių, bet ir dėl aplinkosaugos ir tvarumo klausimų. Gal ir Norvegijoje darytas kažkoks panašus tyrimas?

– Kasdieniame norvegų gyvenime vyriausybės ir vietos savivaldos tvarios veiklos paskatos taip pat turi svarų poveikį. Tai geriausiai iliustruoja vartotojų perėjimas prie elektra varomų transporto priemonių: 2011 m. iš tinklo įkraunamų hibridinių automobilių Norvegijoje buvo parduota 2243, kai pernai – jau 86 tūkst. 290.

Kultūrinis aspektas taip pat svarbus. Skaičiai rodo, kad norvegų apsipirkinėjimas internete nuo 2011 iki 2017 m. išaugo trigubai.