Energijos vartojimo efektyvumas – būdas paskatinti ekonomiką (renginio įžvalgos ir įrašas)

Energijos vartojimo efektyvumas – būdas paskatinti ekonomiką (renginio įžvalgos ir įrašas)

Lietuvos ekonomiką paskatins verslas, siekdamas savo veiklą padaryti efektyvesne. Taip verslo diskusiją „Energijos vartojimo efektyvumas – būdas paskatinti ekonomiką?“ apibendrino jos moderatorius Vilius Bernatonis, advokatų kontoros „TGS Baltic“ vadovaujantysis partneris, Energetikos industrijos grupės vadovas.

Šią diskusiją internetu gegužės 21 d. organizavo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) įsteigtas „Pažangios energijos klubas“ kartu su „Verslo žiniomis“. Diskusijoje internetu dalyvavo Mindaugas Keizeris, ESO valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius, Marius Gelžinis, VĮ „Lietuvos oro uostai“ (LOU) generalinis direktorius, Jurgis Polujanskas, bioetanolio, biodujų, pašarų, trąšų ir žalios energijos gamybos UAB „Kurana“ generalinis direktorius ir valdybos narys, bei Asta Vaitulevičė, ESO energetinio efektyvumo programos vadovė. Diskusijos metu buvo aptarta, kaip COVID-19 pakeitė verslo požiūrį į energetinį efektyvumą, dalyviai pasakojo apie įmonių, investuojančių į energetinio efektyvumo sprendimus, praktiką, kaip energijos vartojimo efektyvumas gali pagerinti šalies ir verslo konkurencingumą, ko galima pasimokyti vienam verslui iš kito.

Trys energetinio efektyvumo kriterijai

A. Vaitulevičė atkreipė dėmesį, kad energetinis efektyvumas nėra tik elektros ar variklių išjungimas. Ji įmonės energetinį efektyvumą siūlo vertinti pagal tris kriterijus. Pirmasis – nauda įmonių konkurencingumui. Kaip greitai atsiperka investicijos į efektyvaus energijos vartojimo sprendimus? Antrasis yra reputacinis kriterijus, kuris svarbus ir partneriams, ir klientams. Trečiasis – skaidrumo ir matavimo kriterijus. Turint duomenis, galima geriau matyti nuokrypius, keistinus dalykus, ir dalintis pasiekimais su visuomene.

M. Gelžinis priminė, kad LOU valdo tris oro uostus Lietuvoje, o veiklos, taip pat ir energijos panaudojimo, efektyvumui didinti priimti sprendimai aprėpia visą infrastruktūrą, pvz., lėktuvų riedėjimo takų rekonstravimą, kad lėktuvai mažiau degintų kuro ir būtų greičiau aptarnaujami, statomi nauji energetiškai efektyvūs terminalai.

Anot J. Polujansko, „Kurana“ tapo pirmąja Europoje gamykla, kuri į nepertraukiamą grandinę sujungė visus procesus „nuo grūdo iki grūdo“: jo auginimą, perdirbimą į biodegalus, biodujas ir trąšas, o gamybos metu susidarančią energiją panaudoja ir savo, ir miesto reikmėms. Bendrovės vadovas konstatavo, kad esant daugybei procesų, jei jie netinkamai sureguliuoti, kiekviename jų galima patirti nuostolių, o pagrindines sąnaudas sudaro žaliavos ir energija. Todėl kuo juos racionaliau naudojamos, tuo efektyviau dirba įmonė.

„Šiandien konkurencija yra globali, o pasiektas našumas mums leidžia gaminti produkciją su minimaliais CO2 išmetimais. Tai leidžia konkuruoti su viso pasaulio gamintojais“, – pabrėžė J. Polujanskas.

Pasak M. Keizerio, šiandieninėje aplinkoje ir verslas, ir žmonės ieško efektyviausių sprendimų. Geriausi rezultatai pasiekiami, kai tikslo siekia visa komanda, kai jos nariai turi tinkamus įgaliojimus veikti, sudarytos sąlygos nuolatiniam tobulėjimui ir pažangos diegimui.

Valstybė – pagrindinis žaidėjas?

V. Bernatonis toliau pasiūlė diskutuoti, kas skatina energetinį efektyvumą: „Ar COVID-19 pandemija paskatino permąstyti veiklų efektyvumą? Ar energetinio efektyvumo iniciatyvos gali kilti įmonėse, o ne tik vyriausybėse?“

Diskusijos dalyviai akcentavo, kad dideliems postūmiams, pirmiems žingsniams, rizikos sumažinimui, pagrindinėms gairėms sukurti reikalinga vyriausybių parama, paskata ir reguliavimas. Be to, vargu, ar be valstybės paramos būtų įsibėgėjusi ir tokį mastą pasiekusi energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, biodegalų naudojimas. Taip pat valstybių reguliavimas reikalingas, kad būtų galima konkuruoti su ne tokių aukštų gamybos standartų besilaikančiomis šalimis, būtų uždegta „žalia šviesa“ inovacijoms.

„COVID-19 pandemija prisidėjo prie mūsų įmonės, dirbančios nepertraukiamu režimu visą parą, skaitmenizavimo. Reikėjo sukurti ir įdiegti procesus, kad darbuotojai kuo mažiau kontaktuotų tarpusavyje“, – pasakojo 90 darbuotojų turinčios „Kuranos“ vadovas.

A. Vaitulevičės nuomone, didelis vaidmuo diegiant energetinio efektyvumo sprendimus priklauso nuo viso įmonės kolektyvo: „Visuomet primenu, kad komanda – tai ne tik vadovas. Gaires gali nubrėžti ne tik vadovas. Paskatinti įmonių energetinio efektyvumo didėjimą gali ir procesus sekantys, duomenis analizuojantys ir atsakymų ieškantys darbuotojai. Jie gali pasakyti, ką tobulinti. Didžiausia sėkmė pasiekiama dirbant visai komandai.“

Populiariausios energetinis efektyvumo priemonės

ESO energetinio efektyvumo programos vadovė išskyrė tris energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones.

„Pradėti reikia nuo energijos audito arba monitoringo, kurio rezultatai lemia tolesnius veiksmus. Kokie energetinio efektyvumo procesai bus tobulinami? Kur ir kiek investuoti, kas padės labiausiai efektyvinti energijos vartojimą? – vardijo A. Vaitulevičė. – Antras žingsnis – vienas populiariausių iki šiol – apšvietimo optimizavimas. Jis aktualus ir biure, ir gamykloje. Trečias žingsnis – technologiniai sprendimai, pvz., antrinės energijos panaudojimas, dažnių ir variklių keitimas.“

J. Polujanskas prisiminė, kad prieš 8 metus pradėjus dirbti „Kuranoje“ išsiaiškino, jog sąnaudų eilutėje po žaliavų buvo energija: „Tuomet apvažiavome panašias įmones Europoje ir išsiaiškinome, kiek jie sunaudoja energijos produkcijos vienetui pagaminti. Su visu kolektyvu išsikėlėme tikslą – pasiekti geriausių įmonių rodiklius. Kai žmonės žino aiškius tikslus ir yra motyvuojami, nutinka stebuklai: numatytus pasaulinius rodiklius ne tik pasiekėme, bet ir viršijome.“

Tikslų pavyko pasiekti tobulinant technologijas, keičiant įrengimus, automatizuojant procesus ir net pasitelkus dirbtinį intelektą. „Kuranoje“ atlyginimai priklauso ir nuo pasiektų rodiklių, kasmet apdovanojami efektyvius sprendimus pasiūlę darbuotojai. J. Polujanskas atskleidė, kad į efektyvumo didinimą įsitraukusios „Kuranos“ darbuotojų iniciatyvos per keletą metų įmonės sąnaudas sumažino 15 %.

„Efektyvumas turi būti užkuoduotas įmonės misijoje ir jos kultūroje, verslo modelyje“, – konstatavo M. Gelžinis.

Dalinimosi patirtimi svarba

M. Keizeris, kalbėdamas apie efektyvumą, minėjo, kad ESO tinklai modernizuojami ir tampa išmaniaisiais, kai gedimus galima likviduoti nuotoliniu būdu, modeliuoti potencialius tinklo gedimus ir taip geriau tenkinti vartotojų poreikius. „Ir visą laiką privalome matuoti, ar einame teisingu keliu, ar investicijos atsiperka. Dabar vyrauja dalijimosi ekonomika. Ir mes turime dalintis duomenimis, kad drauge pasiektume didžiausią veiklos efektyvumą“, – teigė ESO valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.

ESO Pažangios energijos klubas kviečia įsitraukti kuo daugiau Lietuvoje veikiančių įmonių ir drauge rasti geriausius energijos vartojimo efektyvumą didinančius sprendimus, kurie paskatintų tvaraus verslo plėtrą.

Straipsnis publikuotas „Verslo žinių“ portale vz.lt 2020 m. gegužės 22 d.


Diskusijos įrašą rasite čia (nuoroda)