„Agaras“ gamybos atliekas paverčia šiluma ir elektra

„Agaras“ gamybos atliekas paverčia šiluma ir elektra

Pasaulyje vykstant diskusijoms dėl klimato kaitos ir aplinkos tausojimo UAB „Agaras“, siekdama mažinti įmonės veiklos poveikį aplinkai, jau 2014 m. pradėjo projektą dėl atliekų panaudojimo energijai ir šilumai gaminti. O su partneriais bendrovė vysto projektą „Baltijos lankų jautiena“ (angl. Baltic Grassland Beef), kurio vienas tikslų – atidus ir dėmesingas elgesys su natūraliais ištekliais bei aplinka. Projekto partneriai užtikrina gyvūnams draugišką ūkininkavimą ir rūpinasi, kad mėsa būtų ruošiama pagal ekologiškos ir tvarios plėtros principus.

„Agaro“ vadovybė įsipareigojusi sukurti ir prižiūrėti vadybos sistemą, kuri užtikrintų aplinkosaugos standarto LST EN ISO 14001 reikalavimų vykdymą. Negana to, bendrovė pasistatė biodujų jėgainę. Vien 2018 m. joje pasigamino 2.256 kWh šilumos ir 3.393 MWh elektros energijos. Biržų r. veikianti bendrovė deklaravo elektros sutaupymą ir tapo ESO Pažangios energijos klubo nare.

Jėgainė – energijai iš atliekų gaminti

Petras Vainoras, mėsos perdirbimo įmonės generalinis direktorius, teigia, kad pastačius skerdyklą iš karto kilo mintis statyti biodujų jėgainę. Tai atitiko įmonės veiklos specifiką bei verslo sritį. Gamybos procesų metu susidaro didelis kiekis organinių bioskaidžių atliekų, kurios suirdamos išskiria metano dujas. Taigi, pasistačius kogeneracinę jėgainę išsprendžiamos net kelios problemos bei gaunama keleriopa nauda.

„Pirmiausiai neišleidžiame metano į gamtą ir todėl nemažiname ozono sluoksnio. Taip pat svarbu, kad atliekas tvarkome prie pat įmonės, jų nereikia vežioti, todėl transportas neišmeta CO2, – naudas gamtai vardija vadovo sūnus Petras Vainoras, kuris įmonėje pradėjo dirbti inžinieriumi ir kuravo biodujų jėgainės projektą. – Vykstant mikrobiologiniams procesams susidariusias dujas naudojame efektyviose kogeneracinėse jėgainėse gaminti elektrai ir šilumai. Be to, anaerobinių procesų metu substratas – būsima trąša – neišgarina azoto ir galiausiai susidaro organinės trąšos.“

Dabar jėgainė veikia 80% efektyvumu, nes 20% energijos panaudojama substrato šildymui bei technologiniams procesams: atliekų pasterizavimui, pumpavimams, maišymui, procesų valdymui.

„Karšto vandens ruošimui naudojame ir biodujų jėgainės šilumą. Tačiau vykstant keliems procesams, dirbant keliems cechams vis dar trūksta energijos karštam vandeniui ruošti, todėl matome galimybę padidinti biodujų gamybą bioreaktoriuose-fermentatoriuose ir dalį dujų nukreipti į dujinius katilus, kad galėtume ruošti karštą vandenį tik iš biodujų“, – energijos vartojimo efektyvumo didinimo planus atskleidžia bendrovės vadovas.

Be biodujų jėgainės įmonėje energija taupoma ir sumontavus lauko bei vidaus LED šviestuvus, įdiegus cechų ventiliavimo rekuperacinę sistemą, kuri gražina šilumą arba šaltį tiekiant šviežią orą į cechus bei administracines patalpas.

Gimė su Nepriklausomybės aušra

„Agaras“ įkurtas 1991 m., kai jauni biržiečiai Petras ir Leta Vainorai nusipirko siuvyklą ir pertvarkė ją į ūkininkų krautuvėlę. Atkaklūs Vainorai verslą vystė dideliu tempu: nuo krautuvėlės – prie gyvulių eksporto Baltijos šalims ir Lenkijai, iki vienos moderniausių skerdyklų Lietuvoje. Šiandien „Agaras“ – ne tik mėsos gamybos įmonė su visa infrastruktūra, bet ir biojėgainė, panaudojanti gamybos atliekas elektrai ir šilumai gaminti. Įmonėje dirba ir trys Vainorų vaikai su šeimomis. Iš viso įmonėje – apie 190 darbuotojų.

Šiandien bendrovėje veikia 2 atskiros galvijų ir kiaulių skerdimo bei išpjaustymo linijos.  Vartotojams tiekiama sausuoju ar šlapiuoju būdu brandinta jautiena. Sausasis brandinimas trunka ne mažiau kaip 30 d. specialioje patalpoje su 0–2 laipsnių temperatūra. Šio proceso metu raumenyse dirba fermentai, mėsa pamažu džiūsta, todėl ji tampa labai minkšta, intensyvaus skonio su riešutų poskoniu. Šlapiam brandinimui mėsos pjausniai vakuumuojami specialioje pakuotėje, kurioje apsaugoti nuo deguonies, ir ne mažiau kaip 30 d. bręsta savo syvuose 0–1 laipsnio temperatūroje. Tokia mėsa pasižymi labiau išreikštu „jautieniškumo“ skoniu su išreikštu geležies poskoniu.

Dalį produkcijos „Agaras“ parduoda Lietuvoje, o 70% eksportuoja į 30 šalių.

Straipsnis publikuotas „Verslo žinių“ portale vz.lt 2019 m. lapkričio 21 d.