Elektros lemputė, sutaupanti tūkstančius

 Elektros lemputė, sutaupanti tūkstančius

Siekdamos didesnio veiklos naudingumo Lietuvos pramonės, prekybos ir paslaugų įmonės vis sparčiau gręžiasi į energinio efektyvumo sprendimų lauką. Skirtingų verslo sričių atstovai vieningai sutaria – energinio audito skaičiai padeda tikslingai apsispręsti, nuo ko atsispirti efektyvumo auginimo paieškose, ir dažniausiai pirmaisiais pasirinkimais tampa patys paprasčiausi ir greičiausiai įgyvendinami.

Tačiau paprastumas nereiškia menko efekto – vien apšvietimo sprendimus įsidiegusių įmonių atstovai teigia per metus deklaravę „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) sutaupymus, kurių išraiška konvertuojasi į dešimtis tūkstančių eurų. Be to, greta finansinės išraiškos specialistai įžvelgia ir kitas naudas.

Mažindami sąnaudas gerino darbo sąlygas

Kaip teigia sostinės prekybos centro „Panorama“ technikos vadovas Artūras Kiselis, surasti „silpnąsias“ beveik 120 tūkst. kv. m pastato vietas padėjo energetinis auditas. Po jo įmonė suplanavo dvejų metų investicijas energiniam efektyvumui skatinti, o pirmuosius sprendimų vaisius raškė jau netrukus.

„Atlikę auditą pamatėme dideles galimybes optimizuoti dalies energinių resursų panaudojimą. Parengėme dvejų metų investicinį planą ir pagal jį iš viso skyrėme 120 tūkst. eurų apšvietimo sprendimų modernizavimui didžiojoje pastato dalyje, pakeisdami senus šviestuvus naujais, moderniais LED. Vien per metus mums tai leido sutaupyti 60 tūkst. eurų“, – finansinę sprendimo naudą atskleidžia A. Kiselis.

Technikos vadovo teigimu, įmonė pakeitė apšvietimą abiejuose automobilių stovėjimo aikštelės aukštuose, visą parą apšviestose techninėse patalpose ir koridoriuose, dalyje lauko teritorijos ir dviejuose trečdaliuose prekybos centro vidaus patalpų.

„Pirmame optimizacijos etape esame deklaravę ESO apie 400 MWh elektros energijos sutaupymą per metus, o šiai dienai, po paskutinių įdiegimų, jau esame pasiekę 560 MWh sutaupymo per metus rodiklį“, – skaičiuoja A. Kiselis.

Dar daugiau – virš 800 MWh sutaupymus ESO deklaravo Panevėžyje įsikūręs tarptautinės bendrovės „AQ Wiring Systems“ Lietuvos padalinys, gaminantis kabelinių laidų pynes ir elektromechanines sistemas.

„Atlikę energijos vartojimo auditą, pamatėme, kad mūsų įmonėje didžiąją elektros energijos sąnaudų dalį sudaro neefektyvi apšvietimo sistema. Įvertinę kaštus, nusprendėme investuoti į efektyvesnes technologijas. Nuo 2013 metų pradėję vykdyti pokyčius ir pakeitę visus šviestuvus šviesos diodais (LED), dabar elektros energijos sąnaudas sumažinome beveik per pusę“, – pasakoja „AQ Wiring Systems“ darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos vadovė Viktorija Staškevičienė.

Panašia patirtimi dalijasi ir Jonavoje įsikūrusio logistikos, transporto bei muitinės paslaugų terminalo UAB „Talga“ direktorius Marius Giedraitis. Jo atstovaujama įmonė, įsivertinusi, jog net 70 proc. bendrovės elektros energijos sąnaudų tenka apšvietimo sistemai, pirmiausiai nusprendė atnaujinti senas lempas.

„Nauja apšvietimo sistema leido mums ne tik iš karto sutaupyti 254 MWh elektros energijos per metus, bet turi ir kitų privalumų. LED lempučių gyvavimo trukmė, palyginus su anksčiau naudotomis kaitrinėmis, yra daug ilgesnė. Taip pat didelis privalumas, kad darbuotojai labiau patenkinti apšvietimo kokybe – šis sprendimas smarkiai pagerino jų darbo sąlygas“, – sako M. Giedraitis. 

Tiek pramonės ir prekybos, tiek paslaugų sektoriai Lietuvoje – vieni jautriausių elektros kainoms. Statistikos departamento duomenimis, 2018 metais šių verslo šakų atstovams teko 69,99 proc. visos šalies elektros energijos suvartojimo dalis. Šis santykis šovė aukštyn nuo jau nusistovėjusio ankstesniais metais: 2017-aisiais atitinkamas rodiklis sudarė 67,62 procento, 2016-aisiais – 67,16, o 2015-aisiais – 67,22 proc.

Statistikos departamento duomenimis, augo ir bendras šalies energijos suvartojimas: 2016 m., palyginti su 2015 m., jis padidėjo 5 proc., 2017 m., palyginti su 2016 m., – 4,9 proc., o pernai, palyginti su 2017-aisiais, vėlgi augo 3,9 proc.

Privalumai – ne vien piniginėj

A. Kiselio teigimu, paskatos efektyvinti elektros energijos naudojimą slypi ne vien finansų eilutėje.

„Investavome įsivertinę ne vien finansinę naudą, bet ir siekdami sukurti jaukesnę aplinką tiek mūsų nuomininkams, tiek galutiniams klientams – prekybos centro pirkėjams. Be to, LED šviestuvai leido padidinti apšvietos rodiklius, kas yra ne mažiau svarbu užtikrinant ne tik klientų, bet ir mūsų darbuotojų komfortą. Atskirai tarp pliusų paminėčiau ir svarbų estetikos pirkėjui aspektą: parenkant apšvietimo produktus, mums pavyko net ir dizaino atžvilgiu surasti produktą, kuris gražiai įsilieja į prekybos centrą ir tiesiog sukuria gražesnį vaizdą“, – teigia A. Kiselis.

V. Staškevičienė taip pat pabrėžia, kad gerinti sąlygas darbuotojams buvo vienas iš svarbių veiksnių, nulėmusių sprendimą dėl energetiškai efektyvių priemonių diegimo.

„Mes atliekame automobilinių elektros laidų pynių surinkimą. Jos susideda iš tam tikrų komponentų – laidai, plastiko detalės ir, žinoma, būna labai smulkių detalių. Šiam darbui būtinas labai geras apšvietimas. Tad atnaujinę apšvietimo sistemą ir įdiegę LED lemputes, o, kur leido mūsų technologija, dar ir sensorius bei judesio detektorius, ne tik optimizavome sąnaudas, bet ir užtikrinome palankesnes sąlygas mūsų darbuotojams“, – sako V. Staškevičienė, pridurdama, kad patogesnės darbo vietos leidžia lengviau pritraukti reikalingus darbuotojus.

A. Kiselis atkreipia dėmesį ir į augantį šalies verslo sąmoningumą. „Panorama“ jau ne vienerius metų naudoja tik iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją, tačiau vien to nepakanka – būtina mažinti bendrą energijos suvartojimą.

„Mūsų kasdienis tikslas yra kuo efektyviau valdyti pastatą ir mažinti jo energines sąnaudas, taip mažinant ir nuomininkų kaštus. Be to, kiekvienai įmonei turi būti svarbus tvarumo rodiklis, tik taip galime išsaugoti gamtą, mažinti klimato atšilimą. Energetinis sąmoningumas iš tiesų Lietuvoje auga – daugelis ir mūsų verslo partnerių, ir nuomininkų teiraujasi bei savo veiklos ataskaitose nurodo dirbantys prekybos centre, kuris investuoja į atsinaujinimus, perka tik iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją, o ypatingai tai svarbu užsienio įmonėms. Tai padeda mums būti labiau vertinamiems“, – įsitikinęs A. Kiselis.

„Atsakingas verslo požiūris į energijos sąnaudų mažinimą yra svarbus. Kiekviena įmonė turėtų apie tai pagalvoti. Šios priemonės svarbios mažinant šiltnamio efektą, taigi mažinama žala aplinkai. O kartu įmonė taupo savo resursus ir taip gauna tiesioginę naudą“, – teigia V. Staškevičienė.

Bendras tikslas

Europos Sąjungos (ES) lyderiai 2014 metais pasirašė klimato ir energijos vartojimo strategiją, kuri numato tikslus iki 2030 metų ženkliai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą – 40-čia procentų palyginus su 1990 metų lygiu. Atsižvelgiant į šį planą, atskiroms ES šalims numatyti konkretūs tikslai – Lietuvai šioje strategijoje skirtas uždavinys iki 2030 m. sumažinti minimus taršos rodiklius 9 procentais palyginus su 2005 m.

Siekiant riboti elektros energijos vartojimo augimą, didžiausias dėmesys natūraliai skiriamas vartojimo efektyvumo didinimui pramonės ir paslaugų sektoriuose, kuriems tenka kiek daugiau nei du trečdaliai galutinės elektros energijos. Perkeldama ES energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostatas, Lietuva 2016 metais įsipareigojo įdiegti priemonių paketą, kuris padėtų iki 2020-ųjų sutaupyti apie 11,674 TWh (teravatvalandžių) energijos – beveik tiek, kiek visa šalis sunaudoja per metus.

Straipsnis publikuotas „Verslo žinių“ portale