Duoną ir pyragus keps Saulė

Duoną ir pyragus keps Saulė

Lietuvos maisto pramonės įmonės įgyvendina įvairius technologinius ir vartojimo įpročių keitimo sprendimus, kurie mažina energijos naudojimą arba energijai gaminti įdarbina atsinaujinančius šaltinius, pvz., Saulę. Štai „Biržų duonai“ visą reikalingą energiją šviesiausiomis dienomis netrukus galės pagaminti įrengiama moderni saulės jėgainė, o „Mantinga“ tokį planą svarsto.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai 2014 m. pasirašė klimato ir energijos vartojimo strategiją, kuri numato iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažinti 40% palyginti su 1990 m. Pagal šį planą atskiroms ES šalims numatyti konkretūs tikslai – Lietuvai šioje strategijoje keliamas uždavinys iki 2030 m. sumažinti minimus taršos rodiklius 9% palyginti su 2005 m.

 

Siekiant mažinti elektros energijos vartojimą didžiausias dėmesys natūraliai skiriamas vartojimo efektyvumo didinimui pramonės ir paslaugų sektoriuose, kuriems tenka kiek daugiau nei 2/3 galutinės elektros energijos. Perkeldama ES energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostatas, Lietuva 2016 m. įsipareigojo įdiegti priemonių paketą, kuris padėtų iki 2020 m. sutaupyti apie 11,674 TWh (teravatvalandžių) energijos – beveik tiek, kiek visa šalis sunaudoja per metus.

Antras žingsnis – įdarbinti Saulę

Andrius Kurganovas, UAB „Biržų duona“ vykdomasis direktorius, pasakoja, kad diegti energijos efektyvinimo sprendimus paskatino bendras vertybinis požiūris – atsakingai dirbančios kompanijos siekia prisidėti prie aplinkosaugos, diegti energiją taupančius sprendimus, kurie mažina ir energijos sąnaudas, ir taršą. Bendrovėje naudojamos ganėtinai modernios krosnys duonos produktams kepti, tačiau, anot vadovo, „per kaminą vis tiek išeina nemažai šilumos“. „Biržų duona“ per parą pasigamina ir sunaudoja apie 1.000–2.500 kW energijos. Todėl buvo nuspręsta „įdarbinti“ – akumuliuoti – išmetamą energiją ir ją panaudoti gamybos procese. Toks inovatyvus ir panašaus masto sprendimas tuo metu buvo naudojamas tik keliose Europos įmonėse.

„Nusižiūrėję pas partnerius Vokietijoje įdiegėme dvigubą akumuliacinę sistemą, kuri į gamybą grąžina ir perteklinę degimo šilumą, ir garą – taip pašildomas vanduo, kuris naudojamas tradicinės lietuviškos duonos kepimui, kai miltai plikomi karštu vandeniu, – pasakoja A. Kurganovas. – Pasiteisinus šiam energijos naudojimo efektyvumą didinančiam projektui pernai priėmėme sprendimą ir iki šios liepos pabaigos planuojame įsirengti 450 kW saulės elektrinę“.

Anot vadovo, tai bus vienas iš inovatyvesnių tokios energijos panaudojimo sprendimų Lietuvoje, nes moduliai Saulės energiją „gaudys“ sukdamiesi pagal jos judėjimą ir ant vertikalios, ir ant horizontalios ašių. Skaičiuojama, kad šviesiausiu metų laiku „Biržų duonai“ visiškai užteks elektros energijos, kurią pagamins moderni saulės elektrinė.

„Nors maisto pramonė, ypač duonos produktų kepimas, nėra tarši, pvz., mes šilumą gaminame degindami gamtines dujas, bet tobulėjant technologijoms galima rasti sprendimų dar efektyviau panaudoti energetinius resursus“, – teigia „Biržų duonos“ vadovas.

Siekdama sumažinti gamybos kaštus ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą, „Biržų duona“ atliko energijos vartojimo auditą įmonės gamybiniuose procesuose, pagal kurio rekomendacijas numatyta diegti 450 kW galios saulės jėgainę. Šiam tikslui pasiekti įgyvendinamas projektas „UAB „Biržų duona“ energetinių sąnaudų optimizavimas diegiant AEI“ pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“. Projekto tikslas – sumažinti energijos vartojimą įmonėje didinant atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir vartojimą. Projektas iš dalies finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo, jo įgyvendinimui skirta daugiau kaip 240.000 Eur parama. Įgyvendinus projektą bus prisidedama prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimo ir klimato kaitos mažinimo.

Sprendimas įmonėje – indėlis pasauliui

Mindaugas Viselga, UAB „Mantinga“ vyr. energetikas, teigia, kad įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo sprendimus pradėjo nuo procesų, kurių metu į atmosferą išmetami didžiausi energijos kiekiai.

„Kai pradėjau dirbti įmonėje „Mantinga“, jau buvo įrengtas šilumos įsisavinimo įrenginys šaltį gaminančioje kompresorinėje. Kasdien šilumos poreikis didėjo, o vietos katilinei statyti nebuvo. Ieškojome sprendimų, vienas jų – įsisavinti šilumą iš kepimo pečių, – pasakojo M. Viselga. – Pradėję ieškoti būdų, kaip būtų galima surinkti šilumą iš kepimo pečių, radome įrenginį, kuris šilumą surenka iš pečių išmetamų dujų. Įsigijome pirmus šilumokaičius, sukūrėme sistemą ir pradėjome naudoti. Tai buvo tik pradžia. Kai atėjo laikas atnaujinti technologinę įrangą, rinkomės tokią, kurioje jau buvo integruota įrenginių visuma. Tai įranga, kuri technologinio proceso metu surenka savo išmetamą šilumą ir apskaito surinktą energiją.“

Kitas „Mantingos“ specialistų žingsnis – elektros energijos vartojimo mažinimas. „Iš visų galimybių rinkomės tas, kurios greičiausiai atsiperka – apšvietimo modernizavimas ir dažnio keitiklių naudojimas. Kai atsirado galimybė – pasinaudojome ESCO modeliu. Apskritai, tokių darbų imtis skatino sąmoningumas“, – apibendrina „Mantingos“ vyr. energetikas. Jis atkreipia dėmesį, kad ir ateityje ieškos galimybės pasinaudoti ESCO modeliu.

„Įdiegtų sprendimų naudą pirmiausiai pradėčiau matuoti nuo įsipareigojimų ES: sumažinti energijos vartojimą ir anglies dvideginio išmetimo į atmosferą kiekį, – sako specialistas. – Tokių tikslų siekimas – didžiulis indėlis į ateities pasaulį. Kalbant apie matuojamą naudą, taupydami energiją perkame mažiau – išleidžiame mažiau, o tai didina konkurencingumą rinkoje.“

Energijos vartojimo efektyvumo sprendimus „Mantinga“ planuoja diegti ir ateityje. „Svajonių yra daug. Šiuo metu ieškome sprendimų, kaip panaudoti saulės energiją, išvengti trikdžių iš elektros tinklų, kurie mums sukelia nemažai problemų. Suradus tris sprendinius: projektuotoją, įrangos gamintoją ir finansavimą – svajonė tampa tikslu ir ateities planu“, – teigia „Mantingos“ vyr. energetikas.

Finansavimo galimybių daugėja

Energinio efektyvumo projektams įgyvendinti siūloma ir daugiau priemonių. UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ įsteigė KŪB „Energijos efektyvumo finansavimo platforma“ (EEFP), kurios pagrindinis tikslas – finansuoti energijos vartojimo efektyvumą didinančius projektus ir priemones, kurių poveikis yra galutinės energijos suvartojimo sumažinimas. Ši finansinė priemonė skirta ūkio subjektams, siekiantiems įsidiegti energinio efektyvumo priemones ar saulės elektrinę. EEFP numato teikti ilgalaikes paskolas iki 10 m. viešiesiems ir privatiems juridiniams asmenimis, taip pat ir ūkininkams, kurie siekia didinti energijos vartojimo efektyvumą. Finansavimas teikiamas įrangos ir technologijų įsidiegimui (įskaitant ir pastatų energetinių savybių gerinimą) bei saulės elektrinėms, kurios atitiktų gaminantiems vartotojams nustatomus reikalavimus.

Kita EEFP finansinė priemonė skirta tik juridiniams asmenims, kurie diegia energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones ir jau įgyvendina energijos vartojimo audituose pateiktas rekomendacijas bei vysto energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus energijai imliose įmonėse. Paskolą šių projektų įgyvendinimui gali gauti kiekvienas juridinis asmuo, atitinkantis minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Paskolos iš EEFP suteikiamos iki 10 m. laikotarpiui ir išmokamos dalimis už įgyvendintus projektus. Kiekvieno juridinio asmens pateikta paraiška bus individualiai vertinama ir nustatoma galima tikslinė siektinų įgyvendinti energinio efektyvumo projektų paskolos suma bei konkreti palūkanų norma, kuri gali svyruoti tarp 4–8%.

Straipsnis publikuotas „Verslo žinių“ portale 2019 m. liepos 03 d.